Penktadienį turėjau pirmąją vairavimo pamokėlę, iškart po jos buvo numatytas automobiliui taisymas – vairo traukės keitimas. Nieko nesugadinau, tačiau taip nutiko, kad jau važiuojant paaiškėjo, jog su vairu kažkas yra negerai, jis sukasi ne visai taip, kaip derėtų suktis normaliam, gerai dirbančiam vairui.
Vairuoti nebuvo sunku
Dažnai tekdavo girdėti klausimus – kodėl tu nevairuoji, kada pradėsi vairuoti? Šie klausimai lydi jau daugiau kaip 10 metų ir visada atsakydavau – man nereikia. Jeigu jums nereikėtų vairuoti, gal ir jūs to nedarytumėte. Vaikų neturiu, kuriuos reikėtų vežioti į mokyklą, senamiestyje gyvenu, kur net nepravažiuoja automobiliai, tad kam gi tas vairavimas? Daug geriau yra tikrai tiesiog dviračiu arba pėdomis pralaviruoti. Tačiau galiausiai pasiryžau sėstis už vairo. Tam sąlygas sudarė baimė, kad kažkada ateis laikas, kai pasens tėvai ir kam daugiau, jeigu ne man, teks tuos tėvus prižiūrėti, su jais visada visur būti, padėti jiems nusigauti į ligonines ir panašiai. Net jeigu neturi vaikų, bet galiausiai turi senus tėvus, ir jiems irgi reikia priežiūros.