Apie dokumentą
| Publikuotas: | 2011-03-22 13:24 |
Teisės akto informacija:
| Rūšis: | Aiškinamasis raštas |
| Numeris: | 11-871-01![]() |
Dokumente paminėti:
Įstaigos:
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija
- Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Teisės departamentas
- Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Lietuvos laisvės sąjunga "Už teisingą Lietuvą"
- Vilniaus universitetas
- Europos Komisija
Politikai, tarnautojai, pareigūnai:
Įstatymai:
- Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas palyginti
- Lietuvos Respublikos KONSTITUCIJA palyginti
- Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymas palyginti
- Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas palyginti
- Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymas palyginti
- Viešojo administravimo įstatymas palyginti
- Administracinių bylų teisenos įstatymas palyginti
- Administracinių teisės pažeidimų kodeksas palyginti
- Administracinių teisės pažeidimų kodeksas palyginti
- Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymas palyginti
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projekto aiškinamasis raštas
ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą
Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių įstatymų, priimtų iki 1990 m. kovo 11 d., galiojimo laikino pratęsimo įstatymo 1 straipsnio 8 punktu Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso su vėlesniais pakeitimais ir papildymais galiojimas pratęstas iki 2012 m. sausio 1 d. 1984 m. priimtas ir 1985 m. įsigaliojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK), nors ir iš esmės pakeistas, yra paskutinis iki 1990 m. kovo 11 d. priimtas ir iki šiol galiojantis įstatymas. Daug kartų, skirtingais laikotarpiais ir įvairiais tikslais keistas, šis kodeksas stokoja vientisumo, nuoseklumo, pvz., ATPK bendrosios dalies 24 straipsnyje nustatyta, kad už administracinius teisės pažeidimus piliečiams skiriama bauda negali būti didesnė kaip vienas tūkstantis litų, o pareigūnams – ne didesnė nei du tūkstančiai litų, ir tik atskirais atvejais, kaip išimtis, minėto straipsnio 3 dalyje leidžiama straipsnio sankcijoje nustatyti didesnę baudą. Tačiau šiai dienai apie 40 procentų visų numatytų baudų viršija šias ribas. ATPK vartojama terminija daugelį atvejų yra pasenusi arba nesuderinta tarpusavyje.
Pažymėtina, kad galiojančiame ATPK yra pažeista administracinės ir baudžiamosios atsakomybės darna, sankcijų visuma ir atskirų konkrečių nuobaudų griežtumas iškraipo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimą. Konstruojant sankcijas dažnai nebuvo vadovaujamasi atribojimo kriterijais, ši praktika buvo taip paplitusi, kad iš sankcijų visumos nebėra aišku, kodėl kuris nors teisės pažeidimas pripažintas administraciniu teisės pažeidimu, o ne baudžiamuoju nusižengimu ar net nusikaltimu. Šiuo aspektu vertėtų priminti, kad pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) taikymo praktiką didelės baudos laikomos kriminalinėmis bausmėmis nepriklausomai nuo to, kokiai nacionalinės teisės šakai įstatymo leidėjas šias baudas priskiria (žr. ypač svarbią šiuo požiūriu bylą Öztürk p prieš Vokietiją, 1984) . Galiojančio ATPK ypatingosios dalies straipsnių sankcijose yra itin didelių baudų, siekiančių 30 000, 50 000, 60 000 ir net 100 000 litų. Tokios baudos gerokai viršija atitinkamus baudų dydžius galiojančiame Baudžiamajame kodekse (BK). Taigi ATPK numato neproporcingai griežtas administracines nuobaudas, kaip antai paminėtos piniginės baudos, realus trumpalaikis laisvės atėmimas – administracinis areštas, kurie leidžia teigti, kad ATPK numatomų sankcijų griežtumas iš esmės prilygsta baudžiamajam persekiojimui, o tai esant paprastesniam procesui ir neužtikrinus EŽTK 6 straipsnyje numatytų esminių procesinių garantijų, gali būti traktuojama kaip rimtas EŽTK įtvirtintos asmens teisės į teisingą teismą (bylos nagrinėjimą) pažeidimas.
Kita vertus, ATPK reglamentuojami procesiniai santykiai stokoja suderinamumo su Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) nuostatomis ir nors teisminė praktika šias spragas taisė, tačiau kodeksas reikalauja esminių pakeitimų šiuo aspektu. Pažymėtina, kad 2010 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 2 , 226, 232, 232 1 , 239, 239 3 , 241, 241 1 , 246 1 , 246 2 , 246 7 , 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, Kodekso papildymo 257 1 , 260 1 , 260 2 straipsniais, dvidešimt trečiuoju 1 ir dvidešimt trečiuoju 2 skirsniais įstatymą Nr. XI-1142 (toliau – Įstatymas Nr. XI-1142) ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso 5, 21, 26, 27, 29, 35, 51 22 , 87 7 , 89 1 , 116, 123, 124 1 , 125, 127, 130 2 , 131, 133 1 , 167 1 , 167 2 , 172 23 , 185, 187 8 , 191, 192, 192 1 , 221, 222, 225, 226, 231, 239, 241 3 , 241 4 , 259, 259 1 , 260, 260 2 , 262, 263, 264, 266, 267, 268, 269, 271, 272, 276, 282, 288, 304, 306, 308, 313, 314, 320, 326, 329, 334, 336, 337, 338 1 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 124 4 , 132 1 , 197 1 , 315 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Kodekso papildymo 115 4 , 124 5 , 124 6 , 192 2 straipsniais įstatymą XI-1223 (toliau – Įstatymas Nr. XI-1223). Šiais įstatymais daromi esminiai administracinių teisės pažeidimų teisenos pakeitimai. Administracinių teisės pažeidimų bylų apeliacinis nagrinėjimas (taip pat skundų dėl institucijų nutarimų ir proceso atnaujinimas) buvo perduotas bendrosios kompetencijos teismams, bylų procesas buvo suderintas su baudžiamuoju procesu ir jame taikomais principais. Iš ATPK buvo pašalintos nuostatos, šiurkščiai pažeidžiančios EŽTK principus, itin pažeidžiančios ATPK ir BPK procesų darną, pvz., administracinio arešto nuobaudos vykdymas nuo nutarimo priėmimo, nepaisant jo apskundimo. Tačiau esminės peržiūros šiuo aspektu reikalauja ir kodekso materialiosios normos.
Paminėti aspektai yra pagrindiniai veiksniai, nulemiantys būtinybę parengti naujo fizinių asmenų administracinės atsakomybės santykius reguliuojančio teisės akto – Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), projektą.
Projektą rengė teisingumo ministro 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1R-265 sudaryta teisės aktų projektų administracinės atsakomybės institutui tobulinti rengimo darbo grupė (vadovas – teisingumo viceministras T. Vaitkevičius).
2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso projekto tikslas – reglamentuoti administracinę atsakomybę Lietuvos Respublikoje, atribojant ją nuo baudžiamosios atsakomybės, užtikrinant esmines administracinės atsakomybės savybes – greitą ir paprastą procesą, pirmenybės teikimą nerepresinėms poveikio priemonėms, poveikio priemonių adekvatumą padarytam teisės pažeidimui. ANK keliamas uždavinys – nustatyti darnų administracinės ir baudžiamosios atsakomybės santykį, išplaukiantį iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (Konstitucijos 86 straipsnio 1 dalis).
3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai ir kai kurie esamo teisinio reguliavimo tęstinumo naujame kodekso projekte aspektai
Šiuo metu fizinių asmenų administracinę atsakomybė Lietuvos Respublikoje reglamentuojama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse.
Esminiai teisinio reguliavimo aspektai, bendri galiojančiam ATPK ir parengtam ANK projektui:
1) Administracinėn atsakomybėn pagal ANK traukiamas tik fizinis asmuo esant jo kaltei. Tokie administracinės atsakomybės pagrindai yra nusistovėję Lietuvos teisėje – patraukimo atsakomybėn tik esant asmens kaltei principas atitinka esminius patraukimo baudžiamojon atsakomybėn principus, tai kas sieja administracinę ir baudžiamąją atsakomybes, leidžia taikyti vienodus principus, formuoti vienodą praktiką nagrinėjant šias tos pačios prigimties bylas. Manytina, kad juridinių asmenų administracinės atsakomybės (vad. ekonominių sankcijų) taikymas vadovaujantis objektyviojo pakaltinamumo principu vargu, ar leistų organiškai sujungti į vieną kodifikuotą teisės aktą fizinių ir juridinių asmenų administracinės atsakomybės reguliavimą, tuo pačiu išlaikant administracinės ir baudžiamosios atsakomybės darną. Todėl ANK projekto rengėjų manymu, Lietuvos teisėje susiformavęs modelis, kad Baudžiamasis ir Baudžiamojo proceso kodeksai reglamentuoja baudžiamosios atsakomybės taikymą fiziniams asmenims – kaltininkams (ir juridiniams asmenims esant kaltininkui bei kartu su juo) už labiau pavojingus teisės pažeidimus, Administracinių nusižengimų kodeksas – fiziniams asmenims – kaltininkams už mažiau pavojingus teisės pažeidimus, o specialieji įstatymai – juridiniams asmenims už ekonominio pobūdžio teisės pažeidimus nenustatant kaltininkų, pasiteisino ir yra priimtinas. Siūlytina palikti ir amžių, nuo kurio asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn – 16 metų.
2) Kaip ir ATPK, naujame kodekse straipsnių dispozicijos konstruojamos atsižvelgiant į principą, kad už padarytą teisės pažeidimą asmeniui būtų taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK numatytą pažeidimą, jei savo sudėtimi padarytas teisės pažeidimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Ši nuostata turėtų likti ANK siekiant aiškiai atriboti administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas praktikoje. Administraciniais nusižengimais laikytini tokie fizinio asmens padaryti teisės pažeidimai, kurių pavojingumas visuotinu sutarimu laikomas mažesniu nei nusikalstamų veikų, arba kurie nėra tiek pavojingi, kad prieš juos padariusius asmenis būtų pateisinama taikyti baudžiamąsias sankcijas arba tokių sankcijų taikymas būtų neproporcingas nusižengimui ar net labiau žalingas nei pats nusižengimas. Administraciniais nusižengimais paprastai būtų ne tiesiogiai kėsinamasi į valstybės ginamas socialines vertybes (gyvybę, sveikatą, asmens ir visuomenės saugumą, asmenų lygybę prieš įstatymą, nediskriminavimą ir t. t.), o pažeidžiamos įvairios tas vertybes apsaugančios teisės normos (taisyklės, tvarkos, procedūros, draudimai, reikalavimai ir t. t.) arba nors ir kėsinamasi į valstybės ginamas socialines vertybes, tačiau šio kėsinimosi pobūdis buvo mažai pavojingas ar nebuvo tiek pavojingas, kad už jį būtų pateisinama taikytu baudžiamosios atsakomybės priemones, juo nepadaryta tiesioginės žalos saugomiems vertybėms ir (ar) baudžiamosios atsakomybės priemonių taikymas už jį būtų neadekvačiai brangus valstybei. Taigi tokie teisės pažeidimai neturėtų būti kriminalizuojami ir priskirtini administracinės atsakomybės sričiai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nusikalstamos veikos yra veikiau išimtis visame teisės pažeidimų masyve, kriminalizuotų veikų skaičius nėra didelis, o demokratinėje valstybėje jis ir negali būti didelis, atvirkščiai demokratinėms valstybėms, esant darniam visuomeninių santykių vystymuisi, būdingos kai kurių veikų dekriminalizavimo tendencijos, jei tų pačių tikslų galima pasiekti ne baudžiamosios teisės priemonėmis. Iš išdėstyto seka ir tai, kad nusikalstamų veikų dispozicijos turėtų būti konstruojamos labai tiksliai, nedviprasmiškai. Tuo tarpu reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tiek ANK, tiek ir ATPK nemaža dalis dispozicijų formuluojamos abstrakčiai, kaip tam tikrų „taisyklių pažeidimas“, „teisės aktų, reglamentuojančių [...] pažeidimas“, „tvarkos pažeidimas“ ir pan. Todėl manytina, kad ANK projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostata būtina tinkamam administracinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimui.
3) Pagrindine administracine nuobauda naujame ANK projekte lieka piniginė bauda. Ši nuobauda yra tradiciškai efektyvi nubaudimo, o taip pat ir prevencijos priemonė už mažiau pavojingus teisės pažeidimus. Siekiant išlaikyti sankcijų suderinamumą baudžiamojoje ir administracinėje atsakomybėje, bei atsižvelgiant į tai, kad nors bauda nėra griežta bausmė, tačiau jos sukeliamų pasekmių asmeniui sunkumas, jos neigiamas poveikis tiesiogiai priklauso nuo jos dydžio, ANK projekte siūloma numatyti maksimalią piniginę baudą iki 20 000 Lt. Išlaikant administracinės ir baudžiamosios atsakomybės darną, kartu su ANK projektu teikiamas ir Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio pakeitimas. Vis dėlto siūlomas reguliavimas lemtų ir tai, jog tam tikros veikos turėtų būti kriminalizuotos ir priskirtos baudžiamiesiems nusižengimams, kadangi adekvatus nubaudimas už juos reikalauja didesnių baudų, kurios pagal savo griežtumą yra baudžiamosios atsakomybės priemonė. Taip pat ANK lieka ir administracinė nuobauda – įspėjimas. Kaip alternatyvi administracinė nuobauda lieka nemokami viešieji darbai.
4) Siūloma palikti nuostatą, jog nepilnamečiams pažeidėjams nuo 16 iki 18 metų skiriama ne daugiau kaip pusė baudos, numatytos ANK straipsnyje už padarytą pažeidimą. Taip siekiama nedaryti pernelyg didelio finansinio poveikio nepilnamečiams.
5) ANK specialiojoje dalyje baudų dydžiai nurodomi nustatant minimalią ir maksimalią baudas. Nežiūrint į tai, kad specialiosios teisės atėmimas ir turto konfiskavimas nebelaikomi administracinėmis nuobaudomis, o, analogiškai Baudžiamojo kodekso reguliavimui, laikomi administracinio poveikio priemonėmis, kodekso specialiosios dalies straipsniuose nurodoma minimali ir maksimali specialiosios teisės atėmimo trukmė bei nustatoma, ar už atitinkamą nusižengimą gali būti taikomas turto (ir kokio turto) konfiskavimas. Toks sankcijų konstravimas, skirtingai nuo Baudžiamojo kodekso, nulemtas tuo, kad administracinių nusižengimų nagrinėjimas ir nuobaudų skyrimas ne teismo tvarka paliekamas įvairiems viešojo administravimo subjektams. Todėl siekiant neplėsti jų diskrecijos tikslinga palikti iš esmės panašų ATPK sankcijų konstravimo modelį.
6) Taip pat tikslinga palikti sankcijose formuluotę „veika užtraukia nuobaudą“, skirtingai nuo Baudžiamojo kodekso formuluotės „tas, kas padarė veiką, baudžiamas“, kurioje pabrėžiamas baudžiamumo aspektas bei ypatingai išryškinamas subjektas. Vis dėlto administracinės atsakomybės įstatyme baudžiamumo, asmeninio baustumo („nusikaltėlio etiketė“) faktas, manytina, neturi būti pernelyg išryškinamas, laikomasi nuostatos, kad administracinis nusižengimas nėra koks nors apibūdinantis asmenybę faktorius, nėra kaip nors suvaržantis asmenį socialiniuose santykiuose, kenkiantis asmeniui labiau, nei tiesiog „užtraukia“ pagal galiojančius įstatymus tam tikras nustatytas pasekmes, t. y. administracinę nuobaudą ir administracinę poveikio priemonę.
7) Įvairiems viešojo administravimo subjektams paliekama teisė nagrinėti administracinius nusižengimus ne teismo tvarka ir skirti administracines nuobaudas. Nors, skirtingai nuo ATPK, nagrinėjimas institucijose atribotas nuo teisminio nagrinėjimo, tačiau ši stadija tam tikrų kodekse nustatytų administracinių nusižengimų (daugiausia smulkesnių nusižengimų) byloms yra būtina, siekiant pernelyg neužkrauti pirmosios instancijos – apylinkės teismų. Pažymėtina, kad minėtoje 1984 m. vasario 21 d. byloje Öztürk prieš Vokietiją Europos žmogaus teisių teismas konstatavo, kad ,,atsižvelgiant į dažnus nedidelius pažeidimus, ypač į kelių taisyklių pažeidimus, susitariančiosios šalys gali palengvinti savo teismų užduotį ir išvaduoti juos nuo tokių pažeidimų tyrimo ir baudimo už juos. Nedidelių pažeidimų tyrimo ir baudimo už juos funkcijų perdavimas administracinėms institucijoms nėra nesuderinamas su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencija esant sąlygai, kad suinteresuotas asmuo turės teisę apskųsti jo atžvilgiu priimtą sprendimą teismui, kuris suteikia jam 6 straipsnyje numatytas garantijas.“
8) ANK įtvirtintos ir visos 2010 m. pabaigoje priimtų Įstatymo Nr. XI-1142 ir Įstatymo Nr. XI-1223 numatytos teisinio reguliavimo naujovės. Šie pakeitimai, reformuojantys administracinės atsakomybės institutą, ypač proceso santykių reguliavimą, ne tik, išlaikant tęstinumą, perkeliami į ANK, bet ir vystomi toliau. Minėtini tokie aspektai: 1) iš Įstatymo Nr. XI-1142 – administracinių nusižengimų bylų teismingumas bendrosios kompetencijos teismams, konkrečiai šių teismų baudžiamųjų bylų skyriams; administracinio nurodymo institutas; šaukimų ir kitų procesinių dokumentų siuntimas į oficialiai deklaruotą gyvenamąją vietą arba darbovietę; galimybė tam tikrais atvejais surašyti administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu asmeniui nedalyvaujant ir protokolo nusiuntimas paštu; bylų nagrinėjimo teisme pradžios termino nustatymas, taip pat taisyklė, kad byla paprastai turi būti išnagrinėta per vieną posėdį; teisminio bylų nagrinėjimo atribojimas nuo bylų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijose; skundų dėl po pirmojo nagrinėjimo priimtų nutarimų padavimo termino pailginimas iki 20 dienų; institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą byloje, sutikimo su skundu institutas; teisė apylinkės teismui, išnagrinėjus skundą, grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą; apylinkės teismo teisė išnagrinėjus institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, arba nukentėjusiojo skundą, pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, jei to prašoma skunde; bylų dėl apeliacinių skundų teismingumas apygardos teismams; dauguma apeliacinio proceso teisinio reguliavimo ir bylų atnaujinimo teisinio reguliavimo aspektų. 2) Iš Įstatymo Nr. XI-1223 – viešųjų darbų nuobaudos taikymo pagrindų išplėtimas – bauda ar jos dalis gali būti keičiama viešaisiais darbais: a) priimant nutarimą skirti baudą ir tuo pačiu nutarimu pakeisti ją ar jos dalį viešaisiais darbais; b) išdėstytos dalimis baudos mokėjimo laikotarpiu; c) išieškojimo stadijoje; sprendimo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais suteikimas ne tik teismams, bet ir ne teismo tvarka bylas nagrinėjančioms institucijoms; taisyklė, kad baudos dalies pakeitimas viešaisiais darbais neatleidžia nuo likusios baudos dalies sumokėjimo; baudos keitimo viešaisiais darbais santykio pakeitimas – viena viešųjų darbų valanda keičia dvidešimt litų baudos; administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų paieškos įtvirtinimas; bendros 2 metų nuobaudos skyrimo senaties termino nustatymas; liudytojo statuso teisinio reguliavimo tobulinimas ir kt. Argumentai dėl paminėtų teisinio reguliavimo dalykų yra rengėjų pateikti atitinkamų įstatymų projektų aiškinamuosiuose raštuose.
ANK analogiškai, panašiai arba tik šiek tiek modifikuotai, reglamentuoja ir kitus administracinės atsakomybės aspektus, kurie yra visuotinai pripažįstamos atsakomybės santykių reguliavimo teisinėje valstybėje aksiomomis, pvz., bendrus bylų tyrimo ir nagrinėjimo principus – teisingumo, lygybės prieš įstatymą, objektyvumo, visapusiškumo ir pan., įrodymų rinkimo, jų vertinimo, teisės normų galiojimo laike ir erdvėje, principus, kaltės formų ir nepakaltinamumo apibrėžimą, kai kurių procesinių veiksmų, teisenos užtikrinimo prievartos priemonių taikymą, nuobaudų skyrimą padarius kelis administracinius nusižengimus, antstolių vykdomą priverstinį baudos išieškojimą ir t. t.
4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1. Kodekso 1 straipsnyje apibrėžiama jo paskirtis – teisės priemonėmis ginti žmogaus teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Įtvirtinant kodekso paskirtį pirmiausia akcentuojamas ne represinis, baudžiamasis arba auklėjamasis (kaip ATPK), bet apsauginis patraukimo atsakomybėn aspektas, pabrėžiamas alternatyvus represiniam požiūris į atsakomybės priemonių tikslingumą. Kodekso paskirties įtvirtinimas turėtų ne tik padėti teisingai taikyti kodekso nuostatas, bet ir, turint omeny administracinės atsakomybės instituto dinamiškumą, padėti įstatymo leidėjui darant būtinus kodekso pakeitimus ateityje nustatyti tinkamas atsakomybės priemones straipsnių sankcijose ir surasti balansą tarp būtinybės apsaugoti įstatymų saugomas vertybes ir išlaikyti nerepresinį, labiau orientuotą į susitaikymą požiūrį į administracinės atsakomybės priemones.
2. 2 straipsnio 7 dalis nustato, kad asmuo laikomas padaręs administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą arba šio kodekso nustatyta tvarka priėmus nutarimą, kuriuo asmuo pripažįstamas padaręs administracinį nusižengimą. Ši nuostata užtikrina, jog vieninteliu patraukimo atsakomybėn pagal ANK pagrindu, susiejančiu objektyviasias veikos aplinkybes ir subjektą, laikoma asmens kaltė. Įvykdydamas administracinį nurodymą, asmuo pats pripažįsta savo kaltę, o priimant nutarimą byloje kaltė įrodoma teismo arba ne teismo tvarka – atitinkamos institucijos.
3. 4 straipsnyje nustatant bendrus kodekso galiojimo erdvėje principus, jo 2 dalyje numatyta galimybė patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus ir asmenį, padariusį nusižengimą ne Lietuvos valstybės teritorijoje arba laive ar orlaivyje su Lietuvos valstybės vėliava ar skiriamaisiais ženklais, jei tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje ar Europos Sąjungos teisės akte. ANK tokia atsakomybė (kaip ir galiojančio ATPK ypatingosios dalies 56 straipsnyje, nors ATPK bendrojoje dalyje tokia galimybė nenumatyta) numatyta už atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimą iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir Helsinkio konvencijų.
4. 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nepilnamečiui, kuris padarė administracinių nusižengimų požymių turinčią veiką ir kuriam iki šiame kodekse numatytos veikos padarymo nebuvo sukakę šešiolikos metų, įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytos vaiko priežiūros formos, o 42 straipsnio 3 dalyje, – jog teismas ar institucija (pareigūnas), nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį bei nepilnamečio asmenybę, siekdamas efektyviau užtikrinti šio kodekso 41 straipsnyje nustatytos nepilnamečių administracinės atsakomybės paskirties įgyvendinimą, gali neskirti nepilnamečiui administracinės nuobaudos ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl vaiko priežiūros formų taikymo. Šiomis teisės normomis kodekse įtvirtinama alternatyvių administracinėms nuobaudoms priemonių taikymo galimybė pagal Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymą. Šis reguliavimas, grindžiamas alternatyvių priemonių skatinimu, yra dvejopo pobūdžio: 1) kai vaikas iki 16 metų padaro administracinio nusižengimo požymius turinčią veiką, t. y. nesant administracinės atsakomybės subjekto, o tuo pačiu nesant ir visiškos administracinio nusižengimo sudėties, siūloma, kad administracinių nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai, ištyrę nusižengimo faktą ir nustatę jį padariusį nepilnametį, informaciją apie tai perduotų mokyklai, savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriui ar kitam subjektui, turinčiam teisę kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių dėl vaiko priežiūros formos taikymo. Vadinasi, valstybės prievartos institucijos, taikančios administracinę atsakomybę, nedalyvautų vaiko priežiūros formos taikyme ir neįtakotų Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme numatytų subjektų sprendimo dėl jų taikymo vaikui iki 16 metų. Tačiau šis reguliavimas – pareiga pateikti informaciją apie vaiką ir jo padarytą nusižengimą – leistų tinkamai įgyvendinti 2011 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujos redakcijos Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pagal kurį vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui, kuris padarė administracinių teisės pažeidimų požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė ir šios traipsnio 3 dalies 2 punktą, pagal kurį vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti skiriama vaikui, kuris per vienų metų laikotarpį 3 ir daugiau kartų padarė administracinių teisės pažeidimų požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu jis nebuvo sukakęs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė; 2) kai administracinį nusižengimą padaro vaikas nuo 16 iki 18 metų, t. y. esantis administracinės atsakomybės subjektu, vien dėl savo amžiaus jis negali būti atleidžiamas nuo atsakomybės ir tam tikrų atsakomybės formų taikymo. Pagal ATPK už tam tikrus 14–16 metų nepilnamečių padarytus pažeidimus atsakomybėn traukiami jų tėvai, o ir 16–18 metų nepilnamečiui neturint pajamų ar turto visais atvejais bauda išieškoma iš tėvų pajamų ar turto. Manytina, kad toks ATPK reguliavimas prieštarauja asmeninės atsakomybės ir kaltės kaip atsakomybės pagrindo principams. Todėl ANK siūloma taikyti visas ANK numatytas nuobaudas ir administracinio poveikio priemones nepilnamečiams nuo 16 iki 18 metų bei praplėsti atsakomybės priemonių arsenalą vaiko priežiūros formų, kaip specifinių poveikio priemonių, nukreiptų į nepilnamečius, taikymu. Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad vaiko minimalios priežiūros priemonės gali būti skiriamos vaikui, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, tačiau jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (pakeitus – ANK) nuostatomis, nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Vadovaudamiesi minėta ANK 42 straipsnio 3 dalimi ir Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktu, bylą nagrinėjantis teismas ar institucija, atsižvelgdami į ANK 41 straipsnyje aptartus nepilnamečių atsakomybės paskirties ypatumus, galės arba skirti sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą bei administracinę poveikio priemonę, arba vietoj to kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo (pratęsimo). Todėl kartu su ANK projektu teikiamas Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalies pakeitimas, kuriuo siūloma teismą ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančią instituciją įrašyti į subjektų, turinčių teisę kreiptis į vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos savivaldybės administracijos direktorių su prašymu dėl vaiko minimalios priežiūros priemonės ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, pakeitimo, pratęsimo arba panaikinimo. Kartu būtina pabrėžti, kad tėvai, neatliekantys savo pareigų, jei tai sudaro prielaidas vaikams daryti teisės pažeidimus, galės būti traukiami administracinėn atsakomybėn pagal tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams, tačiau tai būtų atskiras nei nepilnamečio padarytas nusižengimas ir reikalautų atskiro ir skirtingo įrodinėjimo.
5. ANK turi atskirą IV skyrių – Aplinkybės, kurioms esant asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Minėtame skyriuje apimamos tiek klasikinės aplinkybės, šalinančios atsakomybę, tiek kitos aplinkybės, kurioms esant asmuo netraukiamas atsakomybėn. ANK, palyginus su ATPK, praplėstas BK numatytomis naujomis administracinę atsakomybę šalinančiomis aplinkybėmis (bendrosios dalies IV skyrius): asmens, padariusio įstatymo uždraustą veiką, sulaikymu, profesinių pareigų vykdymu, teisėsaugos institucijos užduoties vykdymu, įsakymo vykdymu, pateisinama profesine ar ūkine rizika, moksliniu eksperimentu. Kodekso 34 straipsnyje administracinio nusižengimo padarymas pažeidžiant įstatymo uždraustą veiką padariusio asmens sulaikymo, profesinės pareigos vykdymo, būtinojo reikalingumo, pateisinamos profesinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas, peržengiant būtinosios ginties ribas, yra laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, o minėto straipsnio 4 dalyje, jei to reikia proporcingumo principui įgyvendinti, teismui ar institucijai (pareigūnui), išnagrinėjusiai administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, suteikiama teisė skirti švelnesnę, nei šio kodekso už asmens padarytą administracinį nusižengimą numatyta, administracinę nuobaudą arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
6. Kodekse siūloma nustatyti naują aplinkybę – mažą veikos pavojingumą. Esant šiai aplinkybei, asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Šiuo metu Baudžiamojo kodekso 37 straipsnyje numatyta galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, jeigu teismas pripažįsta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme šis asmuo ar jo padaryta veika dėl aplinkybių pasikeitimo tapo nepavojingi. ANK siūloma numatyti šią aplinkybę kaip apskritai atsakomybę šalinančią aplinkybę – kaip pagrindą nepradėti teisenos, o taip pat ir ją nutraukti bet kokioje stadijoje (586 straipsnis – aplinkybės, darančios administracinio nusižengimo teiseną negalimą, 619 straipsnis – pasiruošimas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą). 12 straipsnyje siūloma šią aplinkybę taikyti tik esant šioms sąlygoms: 1) veika mažai pavojingą, kas reikštų konkrečios padarytos veikos mažą pavojingumą netgi palyginus su kitomis tą pačią sudėtį atitinkančiomis veikomis; 2) nuobaudos paskirtį, t. y. atgrasyti asmenį nuo administracinių nusižengimų darymo, taip paveikti jį, kad asmuo laikytųsi įstatymų ir pan., galima įgyvendinti netraukiant asmenį administracinėn atsakomybėn. Oficialiu pareigūno poveikiu asmens atžvilgiu būtų žodinės pastabos pareiškimas. Toks pareigūno valinis sprendimas galimas tik įvertinant padarytos konkrečios veikos bei ją padariusio asmens atitikimą visoms išvardytoms sąlygoms ir tik už tam tikrus 12 straipsnyje išvardytus administracinius nusižengimus. Rengėjų manymu, veikos mažareikšmiškumas galėtų būti laikomas atsakomybę šalinančia aplinkybe už kai kuriuos labai smulkius kelių eismo taisyklių pažeidimus, kai kurios neesminius tam tikrų procedūrų pažeidimus, susijusius galbūt su dokumentų informacijos netinkamu pateikimu, nežymiais terminų pažeidimais ir pan. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog nors ATPK nenumato tokio atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindo, faktiškai jis yra neretai taikomas, kad ir šiais minėtais atvejais, policijos įstaigoms vykdant ir dedant akcentus į prevencinę, švietėjišką, o ne baudimo, veiklą (pvz., dalinant pėstiesiems atšvaitus, jiems padarius atitinkamą Kelių eismo taisyklių pažeidimą). Todėl siūlytina kodekse įteisinti šią praktiką ir ją aiškiai reglamentuoti. Konkrečios institucijos, kurių pareigūnai atliks administracinių nusižengimų tyrimus, gali suformuoti bendrą vienodą praktiką taikant šį straipsnį.
7. 21 straipsnis numato naują atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindą. Jis yra susijęs su Viešojo administravimo įstatymo 36 3 straipsnio 2 dalimi – „jeigu ūkio subjektas vadovaujasi priežiūrą atliekančio subjekto vadovo, jo įgalioto asmens ar kolegialios priežiūrą atliekančio subjekto institucijos patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu individualiu administraciniu aktu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti (klaidinga) teisės aktų reikalavimų, ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos“. Šio įstatymo nustato išimtys, kuomet ši taisyklė netaikoma: 1) po konsultacijos pateikimo buvo keičiamas teisinis reglamentavimas, dėl kurio buvo konsultuota; 2) ūkio subjektas buvo informuotas, kad konsultacija klaidinga, ar kitu būdu turėjo realią galimybę gauti informacijos, kad konsultacija klaidinga, ir terminas nuo šios informacijos gavimo iki ūkio subjekto veiklos patikrinimo buvo pakankamas ūkio subjektui pažeidimams, kuriuos lėmė klaidinga konsultacija, ištaisyti; 3) jeigu poveikio priemonės yra būtinos ir neišvengiamos siekiant užkirsti kelią žalos visuomenei ar kitų asmenų interesams arba aplinkai atsiradimui. Atsižvelgiant į minėtas Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, ūkio subjektui, besivadovavusiam klaidinga konsultacija, negali būti taikomos poveikio priemonės – ekonominės sankcijos (piniginės baudos), licencijų, leidimų galiojimo, ūkinės komercinės veiklos sustabdymas ar nutraukimas, draudimas naudoti tam tikras patalpas ar įrenginius ūkinei veiklai, dotacijų ar lengvatų nesuteikimas ir pan. Tačiau, atsižvelgiant į šį Viešojo administravimo įstatyme nustatytą reguliavimą, būtina atleisti nuo fizinių asmenų administracinės atsakomybės ir asmenis kaltininkus (ūkio subjektų vadovus ar jų įgaliotus asmenis), jei atitinkama jų padaryta veika atitinka kodekso specialiosios dalies straipsnyje ar straipsnio dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.
8. Administracinėmis nuobaudomis pagal ANK laikomas įspėjimas, piniginė bauda, viešieji darbai. Pastaroji nuobauda, kaip ir pagal ATPK, yra alternatyvi piniginei baudai. Skirtingai nuo ATPK, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas ir turto, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, tiesioginis objektas ar įstatymo uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimas laikomi ne administracinėmis nuobaudomis, bet administracinio poveikio priemonėmis. Panaikinamas ATPK nustatytas administracinių nuobaudų skirstymas į pagrindines ir papildomas. Pagal ATPK, daikto konfiskavimas ir specialiosios teisės atėmimas galėjo būti skiriami ir kaip pagrindinė ir kaip papildoma nuobaudos. ANK šios priemonės bus taikomos tik kartu su administracine nuobauda (įspėjimu, bauda ar viešaisiais darbais), išskyrus ANK 30 straipsnio 2 dalyje numatytą teisę teismui ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiai institucijai neskirti administracinės nuobaudos, o paskirti tik administracinę poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti prevencijos, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinį elgesį keičiančiose ir kitose programose (kursuose). Administracinio poveikio priemonių tikslas – padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį.
Administracinėje atsakomybėje pagal ANK kaip administracinės nuobaudos nebebus taikomi administracinis areštas ir nušalinimas nuo darbo (pareigų). Administracinio arešto, kaip trumpalaikio laisvės atėmimo, eliminavimas iš administracinių nuobaudų yra būtinas užtikrinant baudžiamosios ir administracinės atsakomybės darną bei kodekso atitikimą EŽTK nuostatoms. Laisvės atėmimas, kad ir koks trumpas jis būtų, yra neabejotinai baudžiamosios atsakomybės priemonė ir taikant baudžiamosios atsakomybės priemonę (t. y. bausmę) turi būti suteiktos visos iš EŽTK 6 straipsnio išplaukiančios procesinės garantijos – gynėjo dalyvavimas nuo pirmos apklausos, valstybės gynėjo skyrimas įtariamajam, neturinčiam galimybės naudotis advokato paslaugomis. Tokios garantijos visiškai suteikiamos tik Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Administracinių nusižengimų teisena yra žymiai paprastesnė, greitesnė, nusižengimų tyrimas nėra pradedamas kokiu nors specialiu sprendimu, dokumentu, kitokiu nei administracinio nusižengimo protokolas. Protokolas yra pagrindinis ir neretai vienintelis procesinis dokumentas, kuriame fiksuojami visi tyrimo rezultatai (išskyrus galbūt kai kurių procesinių veiksmų protokolus, jei šie veiksmai buvo atlikti). Administracinių nusižengimų tyrime specialiai nenumatytas gynėjo dalyvavimas, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali naudotis atstovo pagalba. Tačiau atstovo nebuvimas neužkerta kelio protokolo surašymui, bylos nagrinėjimui, net įtariamojo dalyvavimas bylos nagrinėjime, jei apie tai jam buvo tinkamai pranešta, nėra būtinas, tam tikrais kodekso nustatytais atvejais ir administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas asmeniui nedalyvaujant. Toks įsitvirtinęs požiūris į proceso dalyvių dalyvavimą teisenoje nulemtas administracinių nusižengimų suvokimu kaip nesunkių, nesudėtingų teisės pažeidimų, kurių ištyrimas neturėtų reikalauti neproporcingų nei valstybės, nei privačių asmenų pastangų, būti nebrangus, greitas. Už administracinių nusižengimų taikomos atsakomybės priemonės, minėta, yra žymiai švelnesnės nei taikomos baudžiamojoje atsakomybėje. Akivaizdu, kad trumpalaikis laisvės atėmimas negali būti šiuo požiūriu laikomas adekvačia administraciniams nusižengimams atsakomybės priemone.
Nušalinimas, numatytas ATPK, yra nuobauda, iš esmės jungianti savyje sprendimą atleisti asmenį iš darbo (pareigų), kas yra tarnybinės ar drausminės atsakomybės forma, ir draudimą eiti tam tikras pareigas (dirbti darbą), kas yra baudžiamosios atsakomybės priemonė. Neaiškūs šio nuobaudos prigimtis ir turinys, vykdymo tvarka lėmė tai, kad ji buvo teismų taikoma itin retai (2008 m. – 35 nutarimai, 2009 m. – 21 nutarimas, 2010 m. – 18 nutarimų). Manytina, kad ši nuobauda, neprigijusi administracinėje atsakomybėje, turėtų būti iš jos priemonių eliminuota. Be to, pažymėtina, kad asmeniui pažeidus tam tikrus specialiuosius ūkinės komercinės, profesinės veiklos reikalavimus specialieji veiklą reglamentuojantys įstatymai ar kiti teisės aktai dažnai numato kvalifikacinių pažymėjimų, sertifikatų ir pan. dokumentų panaikinimą, arba nustato reikalavimus tam tikroms atsakingoms pareigoms ar darbui, kuriuos užėmus reikalavimų neatitinkančiam asmeniui, ūkio subjektui gali būti taikomos tam tikros sankcijos, pvz., tam tikros veiklos sustabdymas. Tačiau asmenų atleidimas iš pareigų lieka išimtinai juridinio vieneto vadovo kompetencija, o teisės užimti tam tikras pareigas (dirbti tam tikrą darbą) – pakankamai griežta baudžiamosios atsakomybės priemonė – bausmė.
9. Kaip jau minėta, siekiant išlaikyti baudžiamosios ir administracinės atsakomybės darną, piniginės baudos dydis už administracinius nusižengimus apribotas 20 000 litų (apie 5 700 eurų). Kodekse šios taisyklės išimčių nenumatyta. Kartu su ANK teikiamo BK 47 straipsnio pakeitimo projekte siūloma baudas už baudžiamuosius nusižengimus padidinti iki 32 500 litų.
Kartu, atsižvelgiant į ANK siūlomą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad realios baudos už administracinius nusižengimus būtų žymiai mažesnės – dauguma straipsnių sankcijų turi mažesnius baudų dydžius, be to, taikant administracinį nurodymą bauda būtų mažesnė nei numatyta sankcijoje, o ir išnagrinėjus bylą, medianos (baudos vidurkio) taisyklė lemtų tai, kad maksimali bauda būtų taikoma nedažnai. Tikėtina, kad didžiausios įmanomos baudos (15 000–20 000 litų) būtų taikomos itin retai, tik už tam tikrus ganėtinai pavojingus, sukėlusius žalingų padarinių administracinius nusižengimus.
10. ANK numatyta nauja administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti prevencijos, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinį elgesį keičiančiose programose ir kitose programose (kursuose). Pažymėtina, kad BK 72 2 straipsnis numato panašios baudžiamosios priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančiose programose, taikymą.
Šios priemonės įtraukimas į administracinio poveikio priemones dera su nusistatytu tikslu teikti pirmenybę nerepresinėms poveikio priemonėms, „skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą“ (ANK 1 straipsnio 1 dalis). Priemonė gali būti paskirta tik tuo atveju, jei asmuo sutinka. Asmens sutikimas laikomas lengvinančia aplinkybe parenkant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšį, nustatant baudos dydį. Be to, kaip jau minėta, ANK 30 straipsnio 2 dalyje numatyta teisė teismui ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiai institucijai neskirti administracinės nuobaudos, o paskirti tik administracinę poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti prevencijos, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinį elgesį keičiančiose ir kitose programose (kursuose). Pagal ANK 221 straipsnį asmenims, vengiantiems dalyvauti prevencijos, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinį elgesį keičiančiose ir kitose programose (kursuose) po to, kai šiems asmenims sutikus, ši administracinio poveikio priemonė jiems buvo paskirta, už vengimą gali būti skirta bauda nuo 400 iki 600 litų.
11. Reglamentuojant atvejus, kai gali būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, tiesioginis objektas ar įstatymo uždraustos veikos rezultatas ir nuosavybės teise priklausantis ne pažeidėjui, analogiškai BK 72 straipsnio 3 daliai, nustatyta, kad toks turtas negali būti konfiskuotas, jei šis turtas panaudotas prieš savininko valią, arba įgydamas turtą, asmuo nežinojo ir negalėjo žinoti, jog šis turtas, pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės, gautos iš teisės pažeidimo, taip pat, jei konkretaus turto konfiskavimas būtų neproporcingas padaryto administracinio pažeidimo pavojingumui.
12. Patikslintas medianos (baudos vidurkio) taisyklės taikymas. Nustatant baudos dydį pagal sankcijoje numatyto baudos dydžio minimumo ir maksimumo vidurkį, turi būti vertinamas ne tik lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykis, bet ir padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė. Daugelis pažeidimų dispozicijų kodekse formuluojamos abstrakčiai, todėl teisingam baudos dydžio nustatymui būtina įvertinti ir pažeidimo pobūdį. Manytina, kad taip pat turėtų būti atsižvelgta į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę. Todėl 33 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 34 straipsnyje ar kitų asmens padėtį gerinančių aplinkybių , skiriama ne didesnė negu vidurkis, o jeigu yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių , skiriama ne mažesnė negu vidurkis administracinė nuobauda. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių , bauda skiriama atsižvelgiant į aplinkybių kiekį ir reikšmingumą.
Be to, naujai suformuluota medianos (baudos vidurkio) taisykle siūloma vadovautis ir nustatant administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, trukmę.
13. ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas papildytas administracinio nusižengimo padarymu reiškiant neapykantą asmeniui (asmenims) ar diskriminuojant jį (juos) dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar kitais pagrindais. Dar 2005 m. Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija prie Europos Tarybos trečiojoje ataskaitoje apie Lietuvą Lietuvos valdžios institucijoms buvo rekomenduota priimti nuostatą dėl rasinio motyvo tiesioginio pripažinimo atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Dėl to Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 12 punktu, tačiau atitinkamų pakeitimų ATPK nebuvo padaryta. Taigi ANK 35 straipsnio 1 dalies 7 punktas įgyvendina minėtas rekomendacijas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatas.
14. Tobulinant viešųjų darbų skyrimo ir atlikimo reglamentavimą, teismui ar institucijai, paskyrusiai viešuosius darbus, bus leidžiama pratęsti darbų atlikimo terminą, jei asmuo dėl pateisinamų priežasčių per nustatytą laiką neišdirbo jam paskirtų viešųjų darbų valandų. Kodekse taip pat įtvirtinamos nuostatos, užtikrinančios, kad, keičiant baudą viešaisiais darbais ar atkeičiant viešuosius darbus į baudą, visuomet būtų išlaikomas kodekse nustatytas baudų ir viešųjų darbų keitimo santykis, t. y. viešųjų darbų valandų kiekis nebūtų santykiu mažesnis, nei keičiama bauda ar jos dalis, o baudos piniginė išraiška nebūtų santykiu mažesnė nei atkeičiamų viešųjų darbų valandų kiekis. Šiuo tikslu ANK projekte panaikinamas vienu nutarimu skiriamu viešųjų darbų valandų kiekio ribojimas, kuris buvo nustatytas ATPK (400 valandų), 36 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse nustatyta, kad viešųjų darbų valandų kiekis atkeičiamas pinigine bauda griežtai laikantis kodekse nustatyto santykio, 8 dalyje nustatyta, kad baudos dalies pakeitimas viešaisiais darbais neatleidžia asmens nuo likusios baudos mokėjimo. Toks reguliavimas nustatomas įvertinus ATPK reguliavimo ydas, kai baudos virš tam tikros ribos buvo keičiamos į tą pačią viešųjų darbų trukmę, nepriklausomai nuo baudos dydžio. Pažymėtina, kad BK yra nustatytas viešųjų darbų termino ribojimas, tačiau BK ši priemonė gali būti skiriama kaip pagrindinė ar net vienintelė bausmė, o ANK ši nuobauda taikoma tik kaip alternatyvi, esant būtinai sąlygai – sunkiai materialinei padėčiai. Be to, viešųjų darbų termino ribojimo panaikinimo ANK pateisinamas ir tuo, kad ANK keičiant baudą į viešuosius darbus, gali būti pakeista tik dalis baudos, vėl gi atsižvelgiant į konkretaus asmens materialinę padėtį.
15. Siūloma ANK nustatyti vienodą bendrą administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminą – dveji metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o esant trunkamam nusižengimui – dveji metai nuo administracinio nusižengimo paaiškėjimo dienos. Kartu panaikinamos visos išimtys iš bendros taisyklės, kuri pagal ATPK buvo 6 mėnesiai. Esant tokiam trumpam senaties terminui įstatymo leidėjas buvo nustatęs daugybę išimčių, o Įstatyme Nr. XI-1223 – dar ir 2 metų naikinamąjį terminą. Todėl siūlytina nustatyti bendrą ir aiškų terminą. ANK numatytas terminas yra kompromisinis, leidžiantis įgyvendinti atsakomybės neišvengiamumo principą, kartu jis nėra pernelyg ilgas. Dvejų metų terminas dera su Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunktyje nustatytu trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio už baudžiamuosius nusižengimus priėmimo senaties terminui. ANK, skirtingai nei BK, nenumato senaties termino sustabdymo dėl asmens slapstymosi, atsižvelgiant į administracinių nusižengimų teisenos ypatumus (greito, operatyvaus proceso būtinybė, galimybė nagrinėti bylą, asmeniui nedalyvaujant).
16. ANK bendrojoje dalyje pakeistas termino, kuriam pasibaigus laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, atskaitos momentas. Pagal ATPK tokiu momentu buvo laikoma diena, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas. Manytina, kad toks reguliavimas nėra visiškai priimtinas. Vargu, ar pateisinama visais atvejais asmens „baustumą“ administracinėje atsakomybėje sieti su nuobaudos įvykdymu, kurioje pagrindinė atsakomybės priemonė yra piniginė bauda ar viešieji darbai. Šių nuobaudų greitas įvykdymas ne visuomet turi būti laikomas preferenciniu. Šiuo atveju į nelygią padėtį būtų pastatomi asmenys, kuriems, pvz., bauda buvo išdėstyta dalimis ar dėl pateisinamų priežasčių buvo pratęstas viešųjų darbų vykdymo terminas. Taip pat manytume, kad būtų nepriimtina bloginti asmens padėtį vien dėl to, kad jis ėmėsi teisminės gynybos priemonių, apskundęs nutarimą, o tai automatiškai nukelia galimą nutarimo įsiteisėjimą, tuo pačiu pailgina asmens baustumą. ANK siūloma įtvirtinti objektyvų termino atskaitos momentą, lygų visiems – momentą, kai asmuo pirmą kartą oficialiai buvo pripažintas padariusiu nusižengimą, priėmus nutarimą byloje, ar asmeniui įvykdžius administracinį nurodymą (žr. ANK 2 straipsnio 7 dalį). Taigi vienų metų terminas būtų skaičiuojamas nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba pirminio nutarimo administracinio nusižengimo byloje priėmimo dienos.
17. ANK specialiojoje dalyje administracinių nusižengimų dėstymas pagal skyrius (klasifikavimas pagal rūšis) siūlomas analogiškas nustatytam Baudžiamajame kodekse. Tuo pačiu išlaikomas požiūris į administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas kaip į vienodos prigimties, kuriems taikomi vienodi esminiai atsakomybėn patraukimo principai (nekaltumo prezumpcija, įrodinėjimo našta valstybei ir pan.), nors ir labai skiriasi šių pažeidimų pavojingumas ir teisena.
Specialiosios dalies straipsniuose dalis stengiamasi dėstyti pagal sankcijų griežtumą, pradedant nuo švelnesnių, išskyrus tam tikras išimtis, pvz., kai dalis susijusi su prieš tai esančia savo sudėtimi (pakartotinės veikos) arba straipsnyje formuluojamos ir konkrečios dispozicijos ir tuo pačiu yra ir abstrakčiai formuluojama dispozicija ir pan.
18. Iš ANK specialiosios dalies eliminuojama atsakomybė už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, kadangi šie veiksmai turi užtraukti atsakomybę pagal BK 286 straipsnį („ Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui “).
19. ANK 560 straipsnyje išvardijami administracinių nusižengimų bylose taikomi principai. Kartu su klasikiniais nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso principais, specialiai paminėti ir du principai, kuriais remdavosi savo praktikoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), gindamas asmens padėtį procese – non reformatio in peius ir procesinių staigmenų negalimumo principas. LVAT 2004 m. kovo 24 d. byloje Nr. N-12-344-04 konstatavo, kad „administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų , kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių skųsti jo manymu neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas. Procese tai pat negali būti jokių staigmenų – teismo sprendime negali būti daromos sprendimą lemiančios išvados, apie kurių galimumą proceso dalyviams nebuvo žinoma ir proceso metu dėl jų nebuvo ginčijamasi, nebuvo įrodinėjamas jų pagrįstumas ar nepagrįstumas. Sprendimų priėmimas tokiu būdu taip pat nesuderinamas su reikalavimu, kad procesas vyktų teisingai (sąžiningai) bei reikalavimu užtikrinti teisę į gynybą.“
20. ANK 569 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas naujas procesinių dokumentų pateikimo elektroninių būdu reguliavimas. Institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, kitiems viešojo administravimo subjektams, advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas šaukimus, pranešimus, skundų kopijas ir kitus procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Elektroninių ryšių priemonėmis šaukimai ir pranešimai taip pat įteikiami asmenims, kuriems teisės aktai ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudaryta sutartis nustato pareigą priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus, pranešimus, skundų kopijas ir kitus procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą ir tinklo identifikatorių, jeigu jie būtini siekiant priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kiekvienas bylos nagrinėjimas turi būti fiksuojamas informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, kas pašalino būtinybę rašyti posėdžio protokolą, nors teismui palikta galimybė turėti posėdžio ar jo dalies raštišką protokolą. Be to, suteikiama galimybė pateikti skundus elektronine forma. Analogiškas reguliavimas siūlomas Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte Nr. XIP-1409 ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 11, 22, 23, 24, 34, 37, 39, 51, 53, 57, 61, 64, 66, 68, 71, 72, 73, 74, 75, 77, 78, 82, 83, 85, 87, 93, 105, 106, 107, 110, 118, 119, 121, 125, 129, 130, 131, 132, 134, 135, 137, 138, 142, 155 ir 157 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projekte Nr. XIP-1929.
21. ANK reguliuojama asmens pripažinimo nukentėjusiuoju tvarka užtikrinant asmenų teises būti pripažintais nukentėjusiais, jei nusižengimu jiems buvo padaryta žalos. Administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui suteikiama teisė nepripažinti asmens nukentėjusiuoju byloje. Pareigūno sprendimas fiksuojamas nusižengimo protokole, tačiau galutinai klausimą dėl tokio asmens pripažinimo (nepripažinimo) nukentėjusiuoju sprendžia apylinkės teismas. Jei bylą ne teismo tvarka nagrinėjo viešojo administravimo institucija, tokiam asmeniui suteikiama galimybė apskųsti sprendimą nepripažinti jo nukentėjusiuoju byloje. Toks skundas nagrinėjamas kartu su skundu dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, jei toks buvo paduotas. Asmuo, pateikęs prašymą pripažinti jį nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje, informuojamas apie bylos nagrinėjimą pranešimu.
22. ANK aiškiau reglamentuojamas institucijų, kurių pareigūnai atliko tyrimą, atstovų dalyvavimas procese. Nustatyta, kad šios institucijos atstovas privalo dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. Tokiu atstovu gali būti ir pats tyrimą atlikęs pareigūnas. Be to, teismas gali nuspręsti, kad tyrimą atlikusio pareigūno dalyvavimas yra būtinas net ir tuo atveju, kai institucijai atstovauja kitas pareigūnas.
23. ANK praplėsta tyrimą atliekančių pareigūnų kompetencija. Siūloma suteikti jiems teisę atlikti ir kai kuriuos procesinius veiksmus, kurie numatyti BPK – parodymą atpažinti, akistatą, parodymų patikrinimą vietoje, eksperimentą, taip pat administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonėms priskirtą poėmį. Šiems veiksmams atlikti būtų mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos.
24. Vystant Įstatymu Nr. XI-1142 pradėtą administracinių nusižengimų teisenos reformą, ANK siūloma praplėsti administracinio nurodymo instituto taikymo galimybes. Administracinio nurodymo surašymas nėra apribotas sankcijoje nustatytos baudos dydžiu, kaip tai yra numatyta ATPK (3 000 litų), o atsižvelgiant į tai, kad visos ANK numatytos baudos neviršija 20 000 litų, administracinio nurodymas surašomas visais atvejais, kai sankcijoje numatyta bauda.
Neatlygintos pilnai turtinės žalos atsiradimo, padarius administracinį nusižengimą, faktas bei pakartotinis administracinio nusižengimo padarymas, kaip ir ATPK, neleidžia taikyti administracinio nurodymo instituto.
Kartu atsiranda naujas specifinis pagrindas, kuris užkerta kelią administracinio nurodymo surašymui – administracinio nusižengimo padarymas būnant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Ši išimtis susijusi su būtinybe, praplėtus administracinio nurodymo taikymo galimybes, neleisti jo taikyti neblaiviems ar apsvaigusiems pažeidėjams. Nusižengimo padarymas apsvaigimo būsenoje yra ypatingai atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Administracinio nurodymo taikymo galimybė ir juo siūloma preferencinė administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė (žr. ANK projekto 32 straipsnį), jei nėra bent vienos iš šių kliūčių surašyti administracinį nurodymą:
1) pakartotinis administracinio nusižengimo, numatyto tame pačiame straipsnyje (ne skyriuje ir ne straipsnio dalyje), per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo ar pirminio nutarimo priėmimo dienos;
2) nusižengimas, padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens;
3) administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri administracinio nurodymo surašymo momentu nėra visiškai atlyginta:
|
Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, numatyta straipsnyje už tam tikrą nusižengimą |
Ar įmanoma surašyti administracinį nurodymą |
Kokios preferencinės poveikio priemonės (administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės) siūlomos asmeniui surašant administracinį nurodymą |
|
Administracinės nuobaudos |
|
|
|
Bauda |
Taip |
Pusė minimalios baudos, numatytos straipsnio sankcijoje už padarytą administracinį nusižengimą, bet ne mažesnė nei dešimties litų bauda. |
|
Įspėjimas |
Ne, surašomas nutarimas* |
Imperatyviai skiriamas tik įspėjimas, nežiūrint į tai, ar yra sankcijoje numatyta kita administracinė nuobauda – bauda. |
|
Alternatyvi administracinė nuobauda – viešieji darbai |
-** |
- |
|
Administracinio poveikio priemonės |
|
|
|
Straipsnyje numatytas privalomas asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas. |
Taip*** |
Pusė minimalaus specialiosios teisės atėmimo termino, numatyto straipsnyje už asmens padarytą administracinį nusižengimą. |
|
Straipsnyje numatyta neprivaloma specialiosios teisės atėmimo galimybė. |
Taip |
Ši poveikio priemonė nesiūloma (neskiriama). |
|
Turto, kuris išimtas iš civilinės apyvartos, konfiskavimas. |
Taip |
Asmeniui išaiškinama, kad įvykdęs administracinio nurodymo pasiūlymą (-us) jis tuo pačiu pareikš sutikimą su minėto turto konfiskavimu. Dėl turto konfiskavimo priimamas nutarimas. |
|
Kito turto konfiskavimas. |
Ne |
- |
|
Įpareigojimas dalyvauti atitinkamose prevencijos, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinį elgesį keičiančiose ir kitose programose (kursuose). |
Taip |
Ši poveikio priemonė nesiūloma (neskiriama). |
* Jei straipsnio ar jo dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – įspėjimas, nežiūrint į tai, ar yra kitos nuobaudos sankcijoje ar ne, ir asmuo padaro šiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą pirmą kartą (per metus), nebūdamas neblaivus ar apsvaigęs, bei nusižengimu nepadaręs turtinės žalos (išskyrus, kai ji visiškai atlyginta), jam IMPERATYVIAI skiriamas įspėjimas, kurį nutarimu įformina tyrimą atlikęs pareigūnas. Jei asmuo nesutinka su nutarimu, jis turi jį skųsti apylinkės teismui kaip nutarimą, priimtą ne teismo tvarka.
**Atsižvelgiant į alternatyvų viešųjų darbų nuobaudos pobūdį, ji nėra ir negali būti siūloma administraciniu nurodymu. Tačiau per nustatytą 10 darbo dienų terminą asmuo turi teisę kreiptis dėl administraciniu nurodymu jam pasiūlytos baudos keitimo į viešuosius darbus pagal bendras ANK nustatytas baudos keitimo viešaisiais darbais taisykles. Kol šis prašymas nagrinėjamas teismo ar atitinkamos institucijos, minėtas 10 darbo dienų terminas sustabdomas.
*** Šiuo atveju administracinio nurodymo įvykdymo faktas priklausys ne tik nuo per pus sumažinto dydžio baudos sumokėjimo laiku (kaip ATPK), bet taip pat ir nuo to, ar asmuo per nustatytą terminą (10 darbo dienų) atidavė institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, jam išduotą specialiąją teisę patvirtinantį laikinąjį dokumentą.
25. Įvertinus administracinio nurodymo taikymą praktikoje ANK 608 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama patikslinanti nuostata, jog tais atvejais, kai vienoje administracinio nusižengimo byloje asmens padaryta veika užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius, dėl vieno iš kurių administracinis nurodymas negali būti surašomas, dėl visų nusižengimų surašomas protokolas be administracinio nurodymo.
26. Reglamentuojant institucijų, nagrinėjančių nusižengimų bylas ne teismo tvarka, taip pat tyrimą atliekančių pareigūnų statusą ir kompetencijos atribojimą, siūloma aiškiai nustatyti, kad tas pats pareigūnas negali tirti administracinio nusižengimo (t. y. ir surašyti protokolo) ir priimti nagrinėti administracinio nusižengimo bylos (t. y. ir priimti nutarimo byloje). Šitoks kompetencijos atribojimas užtikrintų, kad institucijose, atskleidžiant administracinius nusižengimus, būtų užtikrinama vidinė kontrolė. Tuo pačiu, skirtingai nuo ATPK, atsisakoma taisyklės vardinti pareigūnų, nagrinėjančių bylas, pareigas, nurodant ir jų skiriamų baudų dydžius. Manytina, kad tai yra institucijų vadovų prerogatyva. Todėl ANK vartojama sąvoka „institucijos vadovas ar jo įgalioti asmenys“. Be to, siūlytina griežtai laikyti nuostatos, kad atlikti nusižengimų tyrimus ir nagrinėti bylas turi tik viešojo administravimo subjektų pareigūnai. Juridinių asmenų, kuriems pagal Viešojo administravimo įstatymą nėra suteikti viešojo administravimo įgaliojimai, darbuotojai negali valstybės vardu nei pradėti nusižengimo teisenos, nei bausti pažeidėjų, nes tai būtų esminis viešojo administravimo principų pažeidimas. Privačių asmenų darbuotojai transporte, energetikos ar kt. srityse galėtų vykdyti tam tikrą kontrolę (pvz., konduktorių funkcijas ar kt.), tačiau neturi tik viešojo administravimo subjektams būdingos veiklos.
27. Panaikinamos ATPK numatytos bendros taisyklės išimtys, kad teismai administracinių nusižengimų bylas nagrinėja pagal pažeidimo padarymo vietą ir tik tai atvejais, kai nusižengimas užfiksuotas stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis, suteikiama galimybė bylą nagrinėti pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą ar transporto priemonės registracijos vietą. Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad ne teismo tvarka nusižengimai nagrinėjami pagal nagrinėjančios institucijos buveinės vietą.
28. Pirma instancija, nagrinėjant bylą, jei nė vienas byloje dalyvaujantis asmuo neatvyksta į žodinį nagrinėjimą, teismui suteikiama teisė nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Ši taisyklė gali padėti labiau užtikrinti proceso operatyvumą.
29. ANK nustatyta nauja galimybė teismui bausti proceso dalyvius už proceso tvarkos pažeidimus (629 straipsnis). Pažymėtina, kad iki 2011 m. sausio 1 d. apylinkės teismai šios teisės neturėjo, tačiau pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau – ABTĮ) tokia teisė buvo suteikta apygardų administraciniams teismams. Įstatymas Nr. XI-1142 šios teisės nesuteikė nei apylinkių teismams, nei apeliacinės instancijos apygardos teismams.
30. ANK, siekiant kuo nuosekliau įgyvendinti administracinio proceso greitumo (operatyvumo) principą, žymiai susiaurino teismams galimybes grąžinti bylą tyrimui atlikti. Pažymėtina, kad jau ir Įstatyme Nr. XI-1142 numatyta, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas skundą dėl organo (pareigūno) priimto nutarimo, gali grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą. Ši nuostata perkelta ir į ANK (636 straipsnis). Kartu ANK 630 straipsnyje numatyta, kad pirmosios instancijos apylinkės teismas turi teisę grąžinti bylą institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti tik tuomet, kai yra esminių įrodymų trūkumų, kurių negalima nustatyti teisme, tačiau administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių. Toks reguliavimas nustatytas vadovaujantis nuostata, kad, nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 566 str.). Šiuo tikslu teismui suteikta teisę išreikalauti konkrečių papildomų įrodymų arba įpareigoti bylą tyrusią instituciją surinkti ir pateikti juos, jei teisėjas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą (623 str. 1 d. 7 p.). Teismas, kuris nagrinėja skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, turi teisę išreikalauti įrodymus, kurių šalys negali gauti arba išduoda liudijimą tiems įrodymams gauti (634 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme galimybė grąžinti žemesnės instancijos teismui panaikinama apskritai. Manytina, kad EŽTK 6 str. garantuota teisė į greitą procesą, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, turi turėti pirmenybę administracinių nusižengimų bylose.
31. ANK, skirtingai nei Įstatymo Nr. XI-1142, įvedama taisyklė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, nukentėjusiajam ar institucijai, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, raštiškai pareikalavus, taip pat tais atvejais, kai paaiškėjo naujos bylos aplinkybės ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka (kitais atvejais – rašytinio proceso tvarka). Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nukentėjusysis ar institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę reikalauti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka tik tuo atveju, jei apeliaciniame skunde ginčijama pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Manytina, kad toks reguliavimas labiau atitiktų EŽTT praktiką (žr. Ekbatani v. Sweden, 1988 ir Axen v. Federal Republic of Germany, 1983 ), nei Įstatyme Nr. XI-1142 numatyta taisyklė, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip.
32. ANK 656 straipsnis papildomai suteikia Lietuvos Aukščiausiajam Teismui teisę atnaujinti administracinio nusižengimo bylą savo iniciatyva, kai yra poreikis užtikrinti vienodą teismų praktikos formavimą. Dėl to į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą taip pat gali kreiptis administracinis teismas.
33. Kodekso projekte nustatytas naujas turtinės žalos, padarytos administraciniu nusižengimu, atlyginimo teisinis reguliavimas. Numatyta galimybė pažeidėjui ir nukentėjusiajam susitarti dėl žalos atlyginimo. Nukentėjusysis raštiškai apie tai pareiškia teismui. Pažeidėjui ir nukentėjusiajam nesusitarus, teismas turės teisę priteisti žalos atlyginimą nukentėjusiojo naudai. Tačiau toks iš esmės civiliniams teisiniams santykiams priskirtų klausimų sprendimas neturi pakenkti pagrindiniam teisenos tikslui – greitai ir objektyviai išspręsti nusižengimo bylą. Todėl ANK nustatyta sąlyga turtinės žalos priteisimo klausimui spręsti – žalos dydis turi būti nustatomas bylos nagrinėjimo metu, dėl jo neturi būti tęsiamas bylos nagrinėjimas, bylos nagrinėjimas neturi būti atidedamas ar šaukiamas atskiras posėdis specialiai šiam klausimui spręsti. Taigi, jei nepavyksta išspręsti žalos atlyginimo klausimo neatidedant bylos nagrinėjimo, tai turi būti sprendžiama kitame procese Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)nustatyta tvarka. Būtina pastebėti, kad siūlomas reguliavimas yra optimaliausias, leidžiantis galutinai išspręsti turtinės žalos klausimus, jei tai įmanoma, dar administracinio nusižengimo bylos proceso metu. Tuo tarpu pagal ATPK teismas turėjo teisę tik įpareigoti asmenį atlyginti žalą. Tokio įpareigojimo vykdymas buvo užtikrinamas tik pinigine bauda, skiriama už vengimą atlyginti turtinį nuostolį.
34. ANK 663 straipsnyje reglamentuota specifinė situacija, kai administraciniu nurodymu asmeniui pasiūloma sumokėti baudą ir sutikti su specialiosios teisės atėmimu (t. y. grąžinti šią teisę patvirtinantį dokumentą), tačiau asmuo tik sumoka baudą, o antro administracinio nurodymo pasiūlymo neįvykdo, tuo pačiu visas administracinis nurodymas laikomas neįvykdytu. Siekiant mažinti administravimo išlaidas, įmokėta suma asmeniui bus (jei bus) grąžinama tik priėmus nutarimą byloje. Jei asmeniui bus paskirta bauda lygi įmokėtai sumai, bauda bus laikoma sumokėta ir administracinė nuobauda įvykdyta. Jei paskirta bauda bus didesnė nei įmokėta suma, asmuo turės per atitinkamą terminą sumokėti baudą, lygią skirtumui tarp paskirtos baudos ir įmokėtos sumos. Jei asmeniui bus paskirta mažesnė bauda, jam bus grąžintas skirtumas, o jei bauda visai nebus paskirta – visa įmokėta suma.
35. ANK 667 str. įtvirtinama jau dabar teisminėje praktikoje taikoma nutarimo vykdymo senaties termino skaičiavimo taisyklė, pagal kurią nutarimas skirti administracinę nuobaudą negali būti vykdomas tik tuomet, jei „vykdymo laikotarpyje yra 2 metų laikotarpis, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo“ (LVAT 2007-11-15 byla Nr. N-575-1859-07). Šis terminas neapima laikotarpio, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengė atlikti administracinę nuobaudą (LAT 2010-04-22 byla Nr. 3K-3-182/2010).
Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus kodeksą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priėmus kodeksą, tiesioginio poveikio kriminogeninei situacijai ar korupcijai nenumatoma. Kartu būtina, kad institucijos, kurių pareigūnai turės teisę pagal ANK 12 straipsnį nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl veikos mažareikšmiškumo, užtikrintų vienodą ir nedviprasmišką šio instituto taikymą, atsižvelgiant į konkrečius administracinius nusižengimus, jų sudėčių ypatumus, formas, aplinkybes, kuriomis esant nusižengimai dažniausiai daromi bei priežastis, lemiančius nusižengimų padarymą. Manytina, kad institucijų vadovai galėtų reglamentuoti tai savo įsakymais, tuo pačiu būtų užkertamas kelias galimoms korupcijos išraiškoms, išplėtus pareigūnų diskreciją kodekse.
Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priėmus Kodeksą, tiesioginio poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma, tačiau patobulintas administracinės atsakomybės reglamentavimas padės tinkamai taikyti verslo subjektų veiklą reglamentuojančius įstatymus, geriau užtikrintų jų vadovų ir kitų atsakingų asmenų teises administracinių nusižengimų procese.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti priėmus teikiamą projektą
Šiuo metu administracinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas.
Priėmus naują kodeksą, kartu turėtų būti pakeisti visi įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuose minimas ATPK, ar kitaip aptariamas fizinių asmenų administracinės atsakomybės taikymas.
Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Taip.
Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Teikiamas kodekso projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. Kai kurios kodekso projekto teisės normos nustato teisinį reguliavimą, geriau užtikrinantį EŽTK nuostatų įgyvendinimą administracinėje atsakomybėje.
Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys
Priėmus kodeksąpriimti naujų betarpiškai su kodekso įgyvendinimu susijusių įstatymų lydimųjų aktų nereikės.
Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)
Įsigaliojus kodeksui, jo įgyvendinimui papildomų finansinių išteklių nereikės.
Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Įstatymo projektą parengusios darbo grupės veikloje dalyvauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjai, mokslininkai iš Vilniaus universiteto Teisės fakulteto, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto, advokatas, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento atstovas. Įstatymo projektas buvo derintas su Lietuvos Aukščiausiuoju Teismu, bendrosios kompetencijos ir administraciniais apygardų teismais, apylinkių teismais, Teisės institutu.
Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai
Įstatymo projektą inicijavo ir rengė teisingumo ministro 2009 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1R-265 sudaryta darbo grupė teisės aktų projektams, susijusiems su administracinės atsakomybės instituto tobulinimu, parengti (darbo grupės vadovas – teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius). Tiesioginiai kodekso projekto rengėjai – Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento (direktorė Simona Mesonienė, tel. (8 5) 266 2873) Administracinės justicijos skyriaus vedėjas Germanas Politika, tel. (8 5) 266 2907, el. p. germanas.politika@tm.lt , šio skyriaus vyresnioji specialistė Liūnė Storoženkaitė. tel. (8 5) 266 2950, el. p. liune.storozenkaite@tm.lt
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc
Administracinis aktas, administracinis pažeidimas, administracinis skundas, administracinis teismas, administracinė atsakomybė, administracinė nuobauda, bauda, viešieji darbai, turto konfiskavimas, administracinis kodeksas, lengvinančios aplinkybės, sunkinančios aplinkybės, ypatingoji teisena, protokolas, nukentėjusysis, liudytojas, ekspertas, sulaikymas, teismo posėdis, apeliacinis skundas, apylinkės teismas, teisminis bylos nagrinėjimas, teismo nutarimas, teismo nutartis, transporto priemonė.
Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
_________________






