Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 6(1) straipsniu ir įstatymo priedo papildymo įstatymas

Projektas - 2

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

 SAUGAUS EISMO AUTOMOBILIŲ KELIAIS ĮSTATYMO

 2, 6, 7, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 6 1 STRAIPSNIU IR

ĮSTATYMO PRIEDO PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

 

2011 m .                       d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213; 2008, Nr. 71-2719; 2010, Nr. 75-3791, Nr. 48-2308 )

 

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 „ 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Automagistralė – specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas ir nutiestas kelias, kuris nėra skirtas įvažiuoti į šalia esančias teritorijas arba iš jų išvažiuoti ir kuris:

1) turi, išskyrus tam tikras vietas arba laikinus atvejus, dvi atskiras priešingų krypčių važiuojamąsias kelio dalis, viena nuo kitos atskirtas transporto priemonėms važiuoti nenumatyta skiriamąja juosta arba, išimtiniais atvejais, kitais būdais;

2) viename lygyje nekerta jokio kelio, geležinkelio bėgių arba pėsčiųjų tako;

3) pažymėtas kelio ženklu „Automagistralė“.

2. Automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius motociklus, keturračius motociklus, mopedus, traktorius ir savaeiges mašinas. Prie automobilių priskiriami ir troleibusai, t. y. nebėginės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.

3. Automobilių kelias – visas viešajam eismui naudojamo kelio ar gatvės plotas.

4 . Bėginė transporto priemonė – bėgiais judanti transporto priemonė.

5. Blogas matomumas – meteorologinių ar kitų reiškinių sukelta padėtis, kai kelio matomumas yra mažesnis kaip 300 m, neatsižvelgiant į kelio parametrus.

6. Didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė (toliau – didžiausioji leidžiamoji masė ) – visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą.

7 . Dviračių juosta – dviračių eismui skirta važiuojamosios kelio dalies juosta, atskirta ištisine horizontaliojo ženklinimo linija ir pažymėta dviračio simboliu.

8. Dviračių takas – dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti atitinkamais kelio ženklais ir horizontaliuoju ženklinimu. Dviračių takas privalo būti atskirtas nuo kelio ar jo dalių kelio inžinerinėmis priemonėmis.

9. Dviratis – ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas. Neįgaliųjų vežimėliai prie dviračių nepriskiriami.

10. Eismo dalyvis – kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).

11. Eismo įvykis – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

12. Eismo juosta – kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile.

13. Eismo organizavimas – teisinių ir techninių eismo reguliavimo priemonių ir tvarkomųjų veiksmų visuma.

14. Eismo saugumas – visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių.

15. Eismo saugumo užtikrinimas – veikla, kuria siekiama užkirsti kelią eismo įvykiams, sušvelninti jų padarinius.

16. Eismo tvarka – transporto priemonių, pėsčiųjų, kitų eismo dalyvių judėjimo, sustojimo, stovėjimo keliuose tvarka, numatyta šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose.

17. Gyvenvietė – namų pristatyta teritorija, kurios pradžioje keliai pažymėti ženklais „Gyvenvietės pradžia“, o pabaigoje – „Gyvenvietės pabaiga“ .

18. Greitkelis – motorinių transporto priemonių eismui skirtas ženklu „Automobilių kelias“ pažymėtas kelias, į kurį įvažiuojama tik per skirtingo lygio ar reguliuojamas sankryžas.

19. Istorinė motorinė transporto priemonė – prieš 30 metų ar anksčiau pagaminta transporto priemonė, kurios modelis nebegaminamas mažiausiai 15 metų ir kuri yra originali, tinkama eksploatuoti, bet nenaudojama kasdienėms reikmėms.

20. Kelio saugumo auditas – tai nepriklausomas, išsamus, sisteminis ir techninis kelio infrastruktūros projekto saugumo charakteristikų patikrinimas ir kelio būklės įvertinimas kelių eismo saugumo užtikrinimo požiūriu visais projekto įgyvendinimo etapais: planavimo, projektavimo, tiesimo (rekonstrukcijos) ir eksploatavimo.

21. Kelio saugumo patikrinimas – periodinis patikrinimas, ar kelias ir jo elementai atitinka saugiam eismui nustatytus reikalavimus ir ar nėra defektų, kuriems esant saugumo tikslais reikia atlikti remonto darbus.

22. Kelio ženklas – Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) nurodytas ženklas, kuriuo nustatoma eismo tvarka, įspėjami eismo dalyviai arba jiems suteikiama informacija.

23. Kelyje dirbantis asmuo – asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, šalinantis nuo kelio arba aptveriantis priverstinai sustojusią transporto priemonę ar kitokią kliūtį, likviduojantis eismo įvykio ar kito nelaimingo atsitikimo padarinius, atliekantis kitus gelbėjimo darbus, teikiantis medicinos pagalbą kelyje esančiam eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba.

24. Kelių eismo reguliuotojas (toliau – reguliuotojas ) – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įgaliotas reguliuoti kelių eismą, dėvintis uniformą ir turintis skiriamąjį ženklą (raištį ant rankovės, reguliuotojo lazdelę, skritulį su raudonu atšvaitu).

25. Keturratis motociklas – keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius motociklus, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis cilindro tūris didesnis kaip 50 cm 3 , masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos – masė be krovinio ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip15 kW.

26. Lengvasis keturratis motociklas – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė be krovinio (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis 45 km/h ir kurios variklio cilindro darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm 3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji išėjimo galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji tolygioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

27. Maršrutinė transporto priemonė – viešojo transporto priemonė (autobusas, troleibusas, maršrutinis taksi), kuria reguliariai vežami keleiviai nustatytu maršrutu su nurodytomis sustojimo vietomis, taip pat mokykliniai autobusai.

28. Mokinys – asmuo, kuris nustatyta tvarka mokosi vairuoti transporto priemonę.

29. Mopedas – dviratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm 3 (esant vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui), ar triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h ir kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm 3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), o didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).

30. Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio cilindro (cilindrų) darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³, o (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h, įskaitant trirates motorines transporto priemones, kurių masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg.

31. Motorinė transporto priemonė – variklį turinti transporto priemonė, išskyrus skirtas judėti ne keliais bėgines transporto priemones, traktorius ir savaeiges mašinas.

32. Motorinės transporto priemonės arba priekabos registravimas – veiksmai, apimantys motorinės transporto priemonės arba priekabos tapatumo nustatymą, jų duomenų įrašymą į Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registrą, valstybinio numerio ženklų ir transporto priemonės registravimo dokumento išdavimą.

33. Oficialus vizitas – užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos arba religinės bendrijos oficialaus asmens apsilankymas Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko, užsienio reikalų ministro arba kito Lietuvos Respublikos Vyriausybės nario, taip pat kariuomenės vado oficialiu kvietimu kviečiančiajai institucijai ir oficialaus asmens institucijai susitarus dėl vizito oficialaus statuso.

34. Papildomas vairuotojų mokymas – Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka organizuojamas ir vykdomas motorinių transporto priemonių vairuotojų, kuriems teisė vairuoti buvo atimta dėl KET pažeidimų, taip pat specialiųjų transporto priemonių vairuotojų, naudojančių mėlynus ir raudonus arba tik mėlynus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, mokymas.

35. Pėsčiasis – asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą, traukiantis (stumiantis) rogutes, vaikišką ar kitokį vežimėlį. Pėsčiuoju nelaikomas kelyje dirbantis asmuo.

36. Pėsčiųjų perėja – perėjimo per važiuojamąją kelio dalį vieta, pažymėta kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“ ir ženklinimo linijomis arba tik kelio ženklais „Pėsčiųjų perėja“. Pėsčiųjų perėjos ribas žymi ženklinimo linijos, o jeigu jų nėra, – įsivaizduojamos tiesės, einančios nuo kelio ženklų statmenai per kelią.

37. Pėsčiųjų takas – kelio dalis arba takas pėstiesiems, pažymėtas atitinkamais kelio ženklais.

38. Poveikio kelių saugumui vertinimas – tai strateginė palyginamoji naujo kelio tiesimo ar esamo kelio rekonstrukcijos poveikio greta esančio kelių tinklo saugumui analizė.

39. Priekaba – transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Priekabomis laikomos ir puspriekabės.

40. Privalomoji transporto priemonių techninė apžiūra (toliau – privalomoji techninė apžiūra ) – transporto priemonių privalomas techninės būklės tikrinimas, apimantis transporto priemonės tapatumo nustatymą ir jos techninės būklės atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą.

41. Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros kontrolierius (toliau – techninės apžiūros kontrolierius ) – asmuo, dirbantis techninės apžiūros įmonėje, kuriam Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti privalomąją techninę apžiūrą. 

42. Priverstinis transporto priemonės sustojimas (toliau – priverstinis sustojimas ) – transporto priemonės sustabdymas ar sustojimas, kai toliau važiuoti neįmanoma arba pavojinga.

43. Puspriekabė – su motorine transporto priemone sukabinama priekaba, kurios dalis remiasi į motorinę transporto priemonę ir kurios masės dalis, taip pat krovinio masės dalis tenka motorinei transporto priemonei.

44. Sankryža – kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Sankryža yra reguliuojama, jeigu eismą joje reguliuoja šviesoforai arba reguliuotojas. Skirtingo lygio sankryžos yra tos, kuriose keliai jungiasi ne viename aukštyje ir yra nuovažos, kuriomis eismas vyksta nuo vieno kelio prie kito .

 45. Skiriamoji kelio juosta (toliau – skiriamoji juosta ) – gretimas važiuojamąsias dalis skiriantis konstrukcinis kelio elementas (apželdintas veja, želdiniais arba su kelio danga), kur transporto priemonėms draudžiama važiuoti, sustoti ir stovėti.

46. Specialiosios transporto priemonės – operatyvinių tarnybų ir kitos transporto priemonės su specialiaisiais šviesos ir garso signalais arba tik su specialiaisiais šviesos signalais.

47. Šaligatvis – kelio dalis pėstiesiems prie važiuojamosios kelio dalies, atskirta arba neatskirta nuo jos. Šaligatvis gali būti naudojamas dviračių eismui KET nustatytais atvejais.

48. Šeimos nariai – sutuoktiniai arba tėvai arba asmenys, įregistravę savo partnerystę įstatymų nustatyta tvarka, jų vaikai ir įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Globėjų ar rūpintojų šeimų nariais laikomi vaikai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyta globa ar rūpyba.

49. Taktinės ir logistinės transporto priemonės – transporto priemonės, skirtos karinėms operacijoms, joms pasirengti ir kitoms kariuomenės funkcijoms atlikti.

50. Tamsusis paros metas – laikas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.

51. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – teismo ar kitos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas atitinkamam terminui atimti iš asmens teisę vairuoti transporto priemones ar uždrausti naudotis šia teise.

52. Traktorius – ratinė arba vikšrinė ne mažiau kaip dviejų ašių transporto priemonė, kurios didžiausiasis projektinis greitis yra ne mažesnis kaip 6 km/h, o pagrindinė paskirtis – traukti, vilkti, stumti, vežti žemės ir miškų ūkio techniką arba vilkti priekabas, ir kuri gali būti pritaikyta kroviniams vežti ir turėti keleivių sėdynių.

53. Transporto priemonė – priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Ši sąvoka taip pat apima traktorius, savaeiges mašinas ir eismui ne keliais skirtas transporto priemones.

54. Transporto priemonės atitikties įvertinimas – procedūra, kai tiesiogiai ar netiesiogiai nustatoma, ar transporto priemonė ir jos dalys atitinka nustatytus reikalavimus.

55. Transporto priemonės masė be krovinio (toliau – masė be krovinio ) – transporto priemonės masė su visa degalų atsarga ir įrankių komplektu be vairuotojo, keleivių ir krovinio.

56. Transporto priemonės masė su kroviniu (toliau – masė su kroviniu ) – transporto priemonės masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu.

57. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise.

58. Transporto priemonės stovėjimas (toliau – stovėjimas ) – transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

59. Transporto priemonės sustojimas (toliau – sustojimas ) – transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.

60. Transporto priemones tikrinantys pareigūnai (toliau – tikrinantys pareigūnai ) – uniformuoti valstybės institucijų (policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės) įgalioti pareigūnai, kuriems Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka suteikta teisė stabdyti transporto priemones.

61. Transporto priemonės tipo patvirtinimas ( toliau – tipo patvirtinimas ) – procedūra, per kurią patvirtinama, kad transporto priemonė atitinka tam tikras administracines nuostatas ir techninius reikalavimus. Prie šios procedūros priskiriamas ir transporto priemonės atskiros sistemos, sudėtinės dalies ar techninio mazgo atitikties administracinėms nuostatoms ir techniniams reikalavimams patvirtinimas.

62 . Transporto priemonės vairavimas – asmens, esančio transporto priemonėje ar ant jos, veiksmai, kuriais valdoma transporto priemonė.

63. Transporto priemonės valdytojas – asmuo, nuosavybės, patikėjimo, nuomos, panaudos ar kitokiu teisėtu pagrindu valdantis ir naudojantis transporto priemonę.

64. Transporto priemonių ekspertas – asmuo, dirbantis techninės ekspertizės įmonėje, kuriam Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduotas pažymėjimas, suteikiantis teisę atlikti motorinių transporto priemonių ir priekabų technines ekspertizes.  

65 . Transporto priemonių junginys – sujungtos kelios transporto priemonės.

66. Transporto priemonių techninė ekspertizė (toliau – techninė ekspertizė ) – pagamintų ar perdirbtų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų konstrukcijos atitikties nustatytiems reikalavimams įvertinimas, eismo ar kito įvykio metu sugadintų motorinių transporto priemonių ar jų priekabų atkuriamojo remonto įvertinimas.

67. Vairavimo egzaminas (toliau – egzaminas ) – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas.

68 . Vairavimo instruktorius – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis saugiai vairuoti transporto priemones pagal KET reikalavimus.

69. Vairavimo mokykla – įstaiga ar įmonė, kuriai Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka suteikta teisė vykdyti motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymą.

70. Vairuotojas – asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojams prilyginami asmenys, dalyvaujantys eisme pagal šiame įstatyme apibrėžtus papildomus reikalavimus (vadeliotojai, raiteliai, asmenys, varantys keliu gyvulius ar paukščius), taip pat asmenys, kurie moko vairuoti.

71 . Vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.

72 . Vairuotojų mokymas pradinei profesinei kvalifikacijai įgyti – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas siekiant, kad jie įgytų kvalifikacijos pažymėjimą, patvirtinantį šių transporto priemonių vairuotojų pradinę profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.

73 . Vairuotojų mokymas – mokymas, per kurį įgyjama teorinių žinių, praktinių motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis valdymo įgūdžių ir gebėjimų.

74. Vairuotojų mokytojas – asmuo, kuriam teisės aktų nustatyta tvarka suteikta teisė mokyti kitus asmenis transporto priemonių eismo teorijos.

75. Vairuotojų periodinis profesinis mokymas – C1, C1E, C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų junginių su priekabomis vairuotojų mokymas siekiant, kad jie įgytų vairuotojo profesinės kvalifikacijos periodinio tobulinimo pažymėjimą, patvirtinantį, kad šių transporto priemonių vairuotojai tobulino profesinę kvalifikaciją vežti krovinius ar keleivius komerciniais tikslais.

76. Važiuojamoji kelio dalis – kelio dalis važiuoti transporto priemonėms.

77. Viešasis eismas – žmonių ir transporto priemonių su kroviniu ar be jo judėjimas kelio ribose.“

 

2 straipsnis. 2 straipsnio 2, 25, 26 ir 30 dalių pakeitimas ir papildymas naujomis 17 ir 67 dalimis

1. Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Automobilis – motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, kroviniams ir (ar) keleiviams vežti arba kitoms transporto priemonėms vilkti, išskyrus motociklus, lengvuosius keturračius, keturračius, galinguosius keturračius, mopedus, triračius, traktorius ir savaeiges mašinas. Prie automobilių priskiriami ir troleibusai, t. y. nebėginės transporto priemonės, kurioms energija tiekiama elektros laidais.

2. Papildyti 2 straipsnį nauja 17 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„17. Galingasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė atviru kėbulu, skirta daugiausia naudoti pramogai arba žemės ūkyje ir važiuoti bekele arba keliais be dangos, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm 3 , bet ne didesnis kaip 1000 cm 3 , masė be krovinio didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos masė be krovinio didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus.“

3. 2 straipsnio 17-77 dalis atitinkamai laikyti 18-78 dalimis.

4. Pakeisti 2 straipsnio 26 dalį ir ją išdėstyti taip:

„26. Keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, išskyrus lengvuosius keturračius, kurios didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h ir (arba) variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm 3 , masė be krovinio ne didesnė kaip 400 kg, o kroviniams vežti skirtos masė be krovinio ne didesnė kaip 550 kg (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ir kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip15 kW.“

5. Pakeisti 2 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ 27. Lengvasis keturratis – keturratė motorinė transporto priemonė, kurios masė be krovinio (be akumuliatorių baterijų, jeigu tai elektros varikliu varoma transporto priemonė) ne didesnė kaip 350 kg, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis 45 km/h ir kurios variklio tūris ne didesnis kaip 50 cm 3 (esant kibirkštinio (priverstinio) uždegimo varikliui), didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant kitokio tipo vidaus degimo varikliui), didžiausioji nominalioji galia ne didesnė kaip 4 kW (esant elektros varikliui).“

6. Pakeisti 2 straipsnio 31 dalį ir ją išdėstyti taip:

31. Motociklas – dviratė motorinė transporto priemonė (su šonine priekaba arba be jos), kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³, o (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.

7. Papildyti 2 straipsnį nauja 68 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„68. Triratis – triratė motorinė transporto priemonė su simetriškai išdėstytais ratais, kurios vidaus degimo variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm 3 ir (arba) didžiausiasis projektinis greitis didesnis kaip 45 km/h.“

8. 2 straipsnio 68-78 dalis atitinkamai laikyti 69-79 dalimis.

 

3 straipsnis. 6 straipsnio 4, 6 ir 9 punktų pakeitimas

1. Pakeisti 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) šviečiant ir mokant eismo dalyvius ir specialistus;“.

2. Pakeisti 6 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) materialiai ir finansiškai užtikrinant priemonių eismo saugumo srityje įgyvendinimą;“.

3. Pakeisti 6 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) skatinant saugių ir aplinką tausojančių transporto priemonių įsigijimą ir naudojimą.“

 

4 straipsnis. Įstatymo papildymas 6 1 straipsniu

Papildyti Įstatymą 6 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

 

„ 6 1 straipsnis. Valstybės rinkliava

1. Už liudijimų, patvirtinančių, kad asmuo atitinka nustatytus reikalavimus ir jam suteikiama teisė dirbti vairuotojų mokytoju ir (arba) vairavimo instruktoriumi, išdavimą vairavimo instruktoriams, vairuotojų mokytojams mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava .

2. Už teisės vykdyti motorinės (-ių) transporto priemonės (-ių) arba jų junginių su priekaba vairuotojų mokymą ar papildomą vairuotojų mokymą suteikimą mokama Vyriausybės apskaičiuoto dydžio valstybės rinkliava“.

 

5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Valstybinė eismo saugumo užtikrinimo politika

Valstybinę eismo saugumo užtikrinimo politiką formuoja ir koordinuoja jos įgyvendinimą Susisiekimo ministerija. Saugaus eismo plėtros kryptis ir prioritetus nustato Vyriausybė, tvirtindama strateginio planavimo dokumentus.“

 

6 straipsnis. 9 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir 6 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Pakeisti 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ 2. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, susisiekimo ministro patvirtint u Komisijos veiklos reglamentu ir kitais teisės aktais. “

2. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Komisiją sudaro susisiekimo ministras, vidaus reikalų viceministras, Finansų ministerijos atstovas, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Ministro Pirmininko deleguotas atstovas. Komisijos pirmininkas yra susisiekimo ministras. Komisijos personalinę sudėtį tvirtina susisiekimo ministras.“

3. Pakeisti 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Komisijos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per metus atsiskaito Vyriausybei už Komisijos darbą.“

4. Pripažinti netekusia galios 9 straipsnio 6 dalį.

 

7 straipsnis. 10 straipsnio 1, 3, 4, 5, 8, 9 dalių pakeitimas ir papildymas

1. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) tvirtina techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus, motorinių transporto priemonių ir jų priekabų gamybos ir perdirbimo reikalavimus, normatyvinius statybos techninius dokumentus, nustatančius kelių rekonstrukcijos, kelių projektavimo, kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, kelių tinklo saugumo lygio ir didelio avaringumo ruožų nustatymo reikalavimus ir tvarką;“.

2. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarką; “.

3. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) išduoda leidimus įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonėms, atliekančioms motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, ir nustato šių leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką ; “.

4. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) išduoda pažymėjimus įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat įmonių, atliekančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę, darbuotojams, išduoda techninės apžiūros kontrolieriaus, transporto priemonių eksperto pažymėjimus ir nustato šių pažymėjimų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką ; “.

5. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

 „7) išduoda leidimus atlikti motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomąją techninę apžiūrą, taip pat motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninę ekspertizę teisės aktų reikalavimus atitinkančioms įmonėms; “.

6. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„ 9) nustato vairuotojų mokymo tvarką; “.

7. Pripažinti netekusiu galios 10 straipsnio 1 dalies 10 punktą.

8. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:

„13) nustato šeimos narių, siekiančių įgyti teisę vairuoti B kategorijos motorines transporto priemones, mokymo tvarką;“.

9. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir jį išdėstyti taip:

 „14) nustato reikalavimus vairavimo mokykloms ir teritorijoms, kuriose bus atliekamas vairuotojų mokymas, taip pat reikalavimus šių mokyklų darbuotojams, susijusiems su vairuotojų mokymu (už vairuotojų mokymą atsakingiems asmenims, vairuotojų mokytojams ir vairavimo instruktoriams);

10. 10 straipsnio 1 dalies 15 punkte po žodžio „organizuoja“ įrašyti žodžius „ir vykdo“ ir jį išdėstyti taip:

„15) organizuoja ir vykdo motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės būklės, vairuotojų vairavimo ir poilsio režimo kontrolę;“.

11. Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 16 punktą ir jį išdėstyti taip:

 „16) tvirtina motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijas ir klases pagal konstrukciją , suteikia šalies transporto priemonių gamintojams pasaulinį transporto priemonės gamintojo identifikavimo kodą (WMI) ir pasaulinį sudėtinių dalių gamintojo identifikavimo kodą (WPMI);“.

12. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį nauju 20 punktu:

„20) išduoda liudijimus, patvirtinančius, kad asmeniui suteikiama teisė dirbti vairuotojų mokytoju ir (arba) vairavimo instruktoriumi, ir nustato šių liudijimų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką ;“.

13. Buvusį 10 straipsnio 1 dalies 20 punktą laikyti 26 punktu.

14. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 21 punktu:

„21) vykdo vairuotojų mokymo ir papildomo vairuotojų mokymo priežiūrą;“.

15. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 22 punktu:

„22) prižiūri, kaip laikomasi privalomosios techninės apžiūros ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos;“.

16. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 23 punktu:

„23) nustato motorinių transporto priemonių, priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo tvarką;“.

17. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 24 punktu:

„24) nustato motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės apžiūros galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, nuvykimo į techninių apžiūrų įmonę privalomajai techninei apžiūrai atlikti leidimo išdavimo tvarką.“

18. Papildyti 10 straipsnio 1 dalį 25 punktu:

 „25) tvirtina privalomosios techninės apžiūros duomenų bazės nuostatus; “.

19. 10 straipsnio 3 dalies 1 punkte po žodžio „sveikatos“ išbraukti žodžius „ir psichofiziologinių gebėjimų“ ir jį išdėstyti taip:

„ 1) nustato vairuotojų sveikatos tikrinimo reikalavimus ir tvarką;“.

20. 10 straipsnio 4 dalies 2 punkte po žodžio „mokinių“ įrašyti skliausteliuose žodį „vaikų“ ir jį išdėstyti taip:

„2) organizuoja mokinių (vaikų) mokymą, suteikiant jiems saugaus važiavimo dviračiais įgūdžius;“.

21. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) nustato laikinųjų valstybinio numerio ženklų, skirtų motorinėms transporto priemonėms, priekaboms ženklinti ne ilgiau kaip vieną parą, išdavimo ir jų naudojimo tvarką.“

22. Pakeisti 10 straipsnio 5 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato specialiųjų transporto priemonių vairuotojų, naudojančių mėlynus ir raudonus arba tik mėlynus švyturėlius ir specialiuosius garso signalus, papildomo vairuotojų mokymo tvarką;“.

23. Pakeisti 10 straipsnio 8 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu, organizuoja kelių saugumo audito, poveikio kelio saugumui vertinimo, kelių saugumo patikrinimo, didelio avaringumo ruožų ir saugumo lygio nustatymo kelių tinkle atlikimą vietinės reikšmės keliuose ir gatvėse, organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims ;“.

24. Pakeisti 10 straipsnio 9 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:

„9) imasi priemonių, būtinų saugiam eismui eismo įvykio vietoje užtikrinti ir dėl eismo įvykio paliktam be priežiūros turtui apsaugoti;“.

 

8 straipsnis. 11 straipsnio 3 dalies pakeitimas ir 4 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „3. Prižiūrint kelius (gatves) vieną kartą per metus privalo būti nustatomas kelių saugumo lygis ir didelio avaringumo ruožai, ne rečiau kaip vieną kartą per trejus metus atliekamas kelių saugumo patikrinimas. Vykdant kelių (gatvių) tiesimo ir rekonstrukcijos darbus prieš tai turi būti atliekamas kelio projekto poveikio kelio saugumui vertinimas ir kelių saugumo auditas.“

2. Pripažinti netekusia galios 11 straipsnio 4 dalį.

 

9 straipsnis. 12 straipsnio 6, 9 ir 10 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:     

 „6. Eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelią, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti ar kitaip trukdyti privažiuoti prie priešgaisrinio hidranto ar kitos įrengtos gelbėjimo įrangos, mėtyti iš transporto priemonės kokius nors daiktus, šiukšles, pilti tepalus ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinką.“

2. Pakeisti 12 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Eismo dalyviai KET nustatyta tvarka privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais.“

3. Pakeisti 12 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:     

 „10. Eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigas transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojams.“

 

10 straipsnis. 13 straipsnio 5 ir 10 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 13 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „5. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės Europos laisvosios prekybos asociacijos (EEE EFTA) šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šie užsienio šalyse išduoti vairuotojo pažymėjimai nepripažįstami, jei jų turėtojai nėra sulaukę šio įstatymo nustatyto amžiaus arba jei vairuotojo pažymėjimai buvo išduoti asmeniui, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones ar kuris nustatyta tvarka nesusigrąžino teisės vairuoti, kai ji buvo atimta . Taip pat nepripažįstami vairuotojo pažymėjimai išduoti asmeniui, kurio vairuotojo pažymėjimo galiojimas yra apribotas, sustabdytas ar atimtas vairuotojo pažymėjimą išdavusioje valstybėje . “

2. Pakeisti 13 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas, sustojęs tamsiuoju paros metu neapšviestame kelyje, išskyrus stovėti skirtas vietas, išlipęs iš motorinės transporto priemonės, privalo vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.“

 

11 straipsnis. 14 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ 3. Vairuotojui draudžiama važiuoti (tęsti judėjimą), jei yra (atsirado važiuojant) keleivių (krovinių) vežimo tvarkos reikalavimų pažeidimai, keliantys pavojų žmonėms ir aplinkai, iki jie bus pašalinti. “

 

12 straipsnis. 16 straipsnio 5 dalies pakeitimas

1. Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu, mopedu, lengvuoju keturračiu motociklu, keturračiu motociklu – užsidėję ir užsisegę motociklininko šalmus. Leidžiama važiuoti be motociklininko šalmo, jeigu mopedas, motociklas, lengvasis keturratis motociklas arba keturratis motociklas turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis – apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.“

2. Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Važiuodami motorine transporto priemone su įrengtais saugos diržais, keleiviai privalo būti užsisegę saugos diržus, o važiuodami motociklu, mopedu, lengvuoju keturračiu, keturračiu, galinguoju keturračiu ar triračiu – užsidėję ir užsisegę motociklininko šalmus. Leidžiama važiuoti be motociklininko šalmo, jeigu mopedas, motociklas, triratis, lengvasis keturratis, keturratis ar galingasis keturratis turi kėbulą (kabiną) ar įmontuotus stogo saugos lankus, kurių paskirtis – apsaugoti vairuotoją, keleivį nuo smūgių, ir yra įrengti saugos diržai.“

 

13 straipsnis. 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą, – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam važiuoti važiuojamąja kelio dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims. Gyvenamojoje zonoje dviračių vairuotojų amžius neribojamas.“

2. Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonas šviesos žibintas , iš abiejų šonų – oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų. Važiuojant važiuojamąja kelio dalimi dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas. Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o gale – raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę. Dviračio vairuotojai (keleiviai) iki 18 metų, važiuodami (vežami) keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko šalmą. Kitiems vyresniems kaip 18 metų asmenims, dviračiu važiuojantiems keliu, rekomenduojama būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko šalmą.“

3. Pakeisti 17 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) važiuoti važiuojamąja dalimi, jeigu įrengti dviračių takai, išskyrus KET nustatytais atvejais ;“.

 

14 straipsnis. 18 straipsnio 1 dalies pakeitimas

Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ 1. Keliais vadelioti, varyti gyvulius ar paukščius, joti leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Vadeliojamų vežimo ar rogių priekyje turi būti balti, iš šonų oranžiniai, gale raudoni šviesos atšvaitai, pritvirtinti gerai matomose vietose ir pažymintys kraštinius vežimo ar rogių gabaritus. Tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui vadeliotojas , gyvulių ar paukščių varovas, raitelis privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais .“

 

15 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Specialiųjų transporto priemonių vairuotojai, turintys leidimus naudoti mėlynus ir raudonus švyturėlius bei specialiuosius garso signalus, gali naudotis įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais tik tuo atveju, kai tai būtina gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą, užtikrinti viešąją tvarką ir eismo saugumą, sulaikyti įtariamus padarius teisės pažeidimą asmenis, eskortuoti ir lydėti Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus saugomus asmenis.

 2. Specialiųjų transporto priemonių (policijos, greitosios medicinos pagalbos ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų, dujų įmonių avarinių tarnybų, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių laisvės atėmimo vietų transporto priemonių, pritaikytų suimtiesiems ir nuteistiesiems konvojuoti į gydymo įstaigas), taip pat specialiomis spalvomis nudažytų ir nenudažytų vidaus reikalų statutinių įstaigų, prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos, muitinės, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos transporto priemonių vairuotojai, važiuodami kelyje su įjungtais mėlynais ir raudonais arba tik mėlynais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, gali pasinaudoti pirmenybe tik tada, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias. Pirmenybės teise taip pat naudojasi transporto priemonių, kurias lydi specialiosios transporto priemonės, vairuotojai ir tik tada, jeigu tai nepakenks eismo saugumui ir tik tuo atveju, kai įsitikina, kad jiems duodamas kelias.

 3. Siekiant perspėti eismo dalyvius apie pavojų eismo saugumui, stovinčiose specialiosiose transporto priemonėse gali būti įjungiami mėlyni ir raudoni arba tik mėlyni švyturėliai be specialiųjų garso signalų.

4. Leidimo naudoti specialiuosius šviesos ir garso signalus išdavimo ir šių signalų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Oranžinį švyturėlį būtina įjungti tada, kai trukdoma eismui (transporto priemonės matmenims su kroviniu ar be jo viršijant leistinus, dirbant kelyje, sustojus ir stovint, važiuojant lėtai, lydint organizuotą dviratininkų grupę , vežant pavojinguosius krovinius ir t. t.). Įjungtas oranžinis švyturėlis nesuteikia pirmenybės, tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius apie galimą pavojų.
6. Transporto priemonių su įjungtais oranžiniais švyturėliais vairuotojai, važiuodami kelyje, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, kad nepakenks eismo saugumui.

7. Šio straipsnio 1–3 dalyse nustatytos teisės ir pareigos taikomos ir Europos Sąjungos ir asocijuotų Šengeno valstybių narių specialiųjų transporto priemonių vairuotojams, kai jie tarptautiniuose teisės aktuose numatytais atvejais ir tvarka vykdo tarnybines pareigas Lietuvos teritorijoje. “

 

16 straipsnis. 21 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Mokymo metu vairavimo instruktorius visada privalo su savimi turėti dokumentą (liudijimą) , patvirtinantį, kad jis turi teisę mokyti asmenis vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę. Mokyti vairuoti keliuose šeimos narius, siekiančius įgyti teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones, leidžiama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“

 

            17 straipsnis. 22 straipsnio 1, 3 ir 8 dalių pakeitimas, 4 dalies pripažinimas netekusia galios

1. Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.“

2. Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat vairuotojų pažymėjimai, išduoti policijos įstaigų ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio šalyse išduoti vairuotojo pažymėjimai.“

3. Pripažinti netekusia galios 22 straipsnio 4 dalį.

4. Pakeisti 22 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Asmenims, kurie neturėdami teisės vairuoti ar neturėdami teisės vairuoti atitinkamos kategorijos motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų, vairavo motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas, teisę įgyti vairuoti transporto priemones leidžiama ne mažiau kaip po vienerių metų nuo pažeidimo padarymo dienos.“

 

 

18 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

23 straipsnis. Motorinių transporto priemonių kategorijos ir minimalus vairuotojų   amžius

1. Motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis (puspriekabėmis), kategorijos:

1) AM kategorija – mopedai ir lengvieji keturračiai;

2) A1 kategorija – motociklai, kurių variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm 3 , bet ne didesnis kaip 125 cm 3 ir jų galia neviršija 11 kW, o galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,1 kW/kg, taip pat triračiai, kurių galia ne didesnė kaip 15 kW;

3) A2 kategorija – motociklai, kurių galia ne didesnė kaip 35 kW, galios ir svorio santykis ne didesnis kaip 0,2 kW/kg ir kurie nėra kilę iš daugiau kaip du kartus galingesnės transporto priemonės;

4) A kategorija – triračiai, kurių galia didesnė kaip 15 kW, ir motociklai;

5) B1 kategorija – keturračiai;

6) B kategorija – automobiliai, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg; šie automobiliai taip pat gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, tačiau junginio didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 4250 kg; automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginį, kurio didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, leidžiama vairuoti tik išlaikius įgūdžių ir elgsenos patikrinimo egzaminą valstybės įmonėje „Regitra“;

7) BE kategorija – B kategorijos automobilio ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 3500 kg, junginiai ;

8) C1 kategorija – automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg, bet ne didesnė kaip 7500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

9) C1E kategorija – C1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai, taip pat junginiai, sudaryti iš B kategorijos vilkiko ir priekabos, kurios didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg; šių junginių didžiausioji leidžiamoji masė turi būti ne didesnė kaip 12 000 kg;

10) C kategorija – automobiliai, kurie nepriskiriami D1 ir D kategorijoms ir kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg ir kurie skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo ; šios kategorijos automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

11) CE kategorija – C kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

12) D1 kategorija – automobiliai, skirti ir suprojektuoti vežti ne daugiau kaip 16 keleivių, neįskaitant vairuotojo , ir kurie ne ilgesni kaip 8 metrai; šie automobiliai gali būti sujungti su priekabomis, kurių didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

13) D1E kategorija – D1 kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

14) D kategorija – automobiliai, skirti ir suprojektuoti vežti daugiau kaip 8 keleivius, neįskaitant vairuotojo ; šie automobiliai gali būti sujungti su priekaba, kurios didžiausioji leidžiamoji masė ne didesnė kaip 750 kg;

15) DE kategorija – D kategorijos automobilių ir priekabų, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 750 kg, junginiai;

16) T kategorija – troleibusai, tai yra nebėginės transporto priemonės, sujungtos su išoriniu elektros šaltiniu.

2. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimus:

1) AM kategorija – 15 metų;

2) A1 kategorija – 16 metų;

3) A2 kategorija – 18 metų;

4) A kategorija – 20 metų, išskyrus teisę vairuoti triračius. Norint įgyti teisę vairuoti A kategorijos motociklus reikia turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą. Reikalavimas turėti dvejų metų A2 kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą netaikomas 24 metų sulaukusiems asmenims. Teisė vairuoti triračius, kurių galia didesnė kaip 15 kW, suteikiama nuo 21 metų;

5) B1 kategorija – 16 metų;

6) B kategorija – 18 metų;

7) BE kategorija – 18 metų;

8) C1 kategorija – 18 metų;

9) C1E kategorija – 18 metų;

10) C kategorija – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją kroviniams vežti;

11) CE kategorija – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją kroviniams vežti;

12) D1 kategorija – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją keleiviams vežti;

13) D1E kategorija – 21 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją keleiviams vežti;

14 ) D kategorija – 24 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją keleiviams vežti;

15) DE kategorija – 24 metai, išskyrus asmenis, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją keleiviams vežti;

16) T kategorija – 21 metai.

17) galingieji keturračiai – 18 metų.

3. Minimalus amžius, nuo kurio leidžiama įgyti teisę vairuoti C, CE, D1, D1E, D, DE kategorijų motorines transporto priemones, jų junginius su priekabomis ir galima išduoti vairuotojo pažymėjimus, asmenims, kurie nustatyta tvarka yra įgiję pradinę profesinę kvalifikaciją kroviniams (keleiviams) vežti, yra reglamentuojamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Vairuotojo pažymėjimu patvirtinta teisė vairuoti:

1) šio straipsnio 2 dalies 2–16 punktuose nurodytos kategorijos transporto priemones taip pat suteikia teisę vairuoti AM kategorijos transporto priemones;

2) A2 kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti ir A1 kategorijos transporto priemones;

3) A kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti A1, A2 kategorijų transporto priemones;

4) B, C arba D kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti atitinkamai B1, C1 arba D1 kategorijų transporto priemones;

5) C1E, CE, D1E arba DE kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti BE kategorijos transporto priemones;

6) CE, DE kategorijų transporto priemones suteikia teisę vairuoti atitinkamai C1E, D1E kategorijų transporto priemones;

7) CE kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti DE kategorijos transporto priemones, jei vairuotojai turi teisę vairuoti D kategorijų transporto priemones.

8) B kategorijos transporto priemones suteikia teisę vairuoti galinguosius keturračius.

5. Teisė vairuoti šioje dalyje nurodytų kategorijų transporto priemones įgyjama (egzaminai laikomi) laikantis tokių sąlygų:

1) teisė vairuoti C1, C, D1, D ir T kategorijų transporto priemones suteikiama tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones;

2) teisė vairuoti BE, C1E, CE, D1E ir DE kategorijų transporto priemones suteikiama tik vairuotojams, jau turintiems teisę vairuoti atitinkamai B, C1, C, D1 ir D kategorijų transporto priemones.“

 

19 straipsnis. 24 straipsnio 4 dalies pakeitimas ir papildymas nauja 5 dalimi

1. Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir užbaigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius teorijos ir praktikos egzaminą, išskyrus asmenį, kuriam ši teisė buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų.“

2. Papildyti 24 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„5. Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, užbaigus papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius teorijos ir praktikos egzaminą. Reikalavimas perlaikyti teorijos ir praktikos egzaminą netaikomas, jeigu teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo mažiau nei vieneriems metams.“

3. 24 straipsnio 5 dalį atitinkamai laikyti 6 dalimi.

 

20 straipsnis. 25 straipsnio 2, 3, 4 ir 6 dalių pakeitimas ir papildymas 7 dalimi

1. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimą nuvykti į techninių apžiūrų įmonę privalomajai techninei apžiūrai atlikti) ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar su dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.“

2. Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Motorinės transporto priemonės, priekabos, dalyvaujančios eisme, techninę būklę, registravimą ir civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą užtikrina transporto priemonės valdytojas.“

3. 25 straipsnio 4 dalyje vietoje žodžio ,,pritaikytos“ rašyti žodį ,,skirtos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Draudžiama dalyvauti viešajame eisme motorinėms transporto priemonėms, kurios skirtos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje, išskyrus tas, kurios buvo įregistruotos Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. gegužės 1 d. arba kurios pagal konstrukciją ir įrangą yra skirtos specialioms darbo funkcijoms atlikti. Šis draudimas netaikomas laikinai (iki 90 dienų per metus) į Lietuvos Respubliką su užsienio valstybėje įregistruotomis transporto priemonėmis atvykusiems užsieniečiams, kurie neturi leidimo laikinai apsigyventi arba leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, taip pat transporto priemonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka priskirtos istorinių motorinių transporto priemonių kategorijai. “

4. Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„ 6. Motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai motorinės transporto priemonės negali judėti sava eiga, o priekabos būti velkamos, nustatyta tvarka uždraudžiama dalyvauti viešajame eisme. Po atkuriamojo motorinės transporto priemonės, priekabos remonto, kurio metu visiškai atkuriamos kėbulo (rėmo), važiuoklės konstrukcijos ir jų stiprumas bei gamintojo įrengta saugos įranga, jos vėl gali dalyvauti viešajame eisme tik nustatyta tvarka panaikinus tokį draudimą.“

5. Papildyti 25 straipsnį 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„7. Motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, nustatyta tvarka panaikinamas privalomosios techninės apžiūros galiojimas.“

 

21 straipsnis. 26 straipsnio 2 ir 4 dalių pakeitimas

1. Pakeisti 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybinio numerio ženklus draudžiama uždengti apsauginėmis medžiagomis, lankstyti ar kitaip keisti jų formą, jie neturi būti apgadinti, užteršti ar surūdiję. Tuo atveju, kai vežamas prie motorinės transporto priemonės galinės dalies pritvirtintas dviratis (-čiai) uždengia valstybinio numerio ženklą, motorinės transporto priemonės gale gerai matomoje vietoje turi būti pritvirtinta valstybės įmonės „Regitra“ išduota lentelė su valstybiniu numeriu.“

2. Pakeisti 26 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „4. KET nustato atvejus, kada tam tikrų kelio ženklų ar ženklinimo reikalavimai neprivalomi skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtų transporto priemonių vairuotojams.“

 

22 straipsnis. 27 straipsnio 2 dalies pakeitimas, 4 dalies pripažinimas netekusia galios ir papildymas 5, 6 dalimis

1. Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Motorinės transporto priemonės, priekabos, kurios dėl jų sugedimo ar susidėvėjimo baigtos eksploatuoti užsienyje, kai kompetentingos institucijos paima jų registravimo dokumentus arba juose uždeda atitinkamą žymą , taip pat motorinės transporto priemonės, skirtos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turinčios vairą dešinėje pusėje, išskyrus istorines motorines transporto priemones ir skirtas specialioms darbo funkcijoms atlikti motorines transporto priemones, Lietuvos Respublikoje neregistruojamos.“

2. Pripažinti netekusia galios 27 straipsnio 4 dalį.

3. Papildyti 27 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„5. Lietuvos Respublikoje Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre galima registruoti tik tas motorines transporto priemones ir jų priekabas, kurioms nustatyta tvarka atliktas tipo patvirtinimas (atitikties įvertinimas) ir privalomoji techninė apžiūra, išskyrus šio įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais.“

4. Papildyti 27 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6. Galingieji keturračiai yra registruojami Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Šių transporto priemonių registracija galioja tik Lietuvos Respublikoje.“

 

23 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„ 28 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir priekabų tipo patvirtinimas ir atitikties įvertinimas

 1. Tipo patvirtinimas ir atitikties įvertinimas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atliekamas motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms bei šių transporto priemonių sudedamosioms dalims.

2. Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių tipo patvirtinimą ir atitikties įvertinimą atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.“

 

24 straipsnis. 29 straipsnio pavadinimo ir šio straipsnio 2 dalies pripažinimas netekusia galios, 5 dalies pakeitimas ir papildymas naujomis 6, 8, 9 ir 10 dalimis

1. Pakeisti 29 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„ 29 straipsnis. Motorinių transporto priemonių ir priekabų privalomoji techninė  apžiūra ir techninė ekspertizė “

2. Pripažinti netekusia galios 29 straipsnio 2 dalį.

3. Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5 . Privalomąsias technines apžiūras ir technines ekspertizes atlieka įmonės, gavusios leidimus verstis šia veikla. Privalomąsias technines apžiūras atliekančios įmonės turi būti akredituotos kaip A tipo kontrolės įstaigos pagal tarptautinį standartą LST EN ISO/IEC 17020 „Bendrieji įvairių tipų kontrolės įstaigų veikimo kriterijai. “

4. Papildyti 29 straipsnį nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„6. Motorinių transporto priemonių ir priekabų techninė ekspertizė atliekama Susisiekimo ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“

5. 29 straipsnio 6 dalį atitinkamai laikyti 7 dalimi.

6. Papildyti 29 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„8. Duomenys apie motorinių transporto priemonių ir priekabų privalomąją techninę apžiūrą yra kaupiami ir saugomi privalomosios techninės apžiūros duomenų bazėje. “

7. Papildyti 29 straipsnį 9 dalimi:

„9. Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurių privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas yra pasibaigęs arba panaikintas, savininkas (valdytojas), nustatyta tvarka gali gauti ne ilgiau kaip vieną parą galiojantį leidimą nuvykti į techninių apžiūrų įmonę privalomajai techninei apžiūrai atlikti.“

8. Papildyti 29 straipsnį 10 dalimi:

„10. Maksimalias kainas už privalomosios techninės apžiūros atlikimą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Šios kainos turi būti ekonomiškai pagrįstos, turi padengti paslaugų sąnaudas ir užtikrinti paslaugų kokybę, atsižvelgiant į paslaugų poreikį ir kitus veiksnius lemiančius kainų dydį. “

 

25 straipsnis. 33 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti 33 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Priverstinai transporto priemonė gali būti nuvežama iš vietų, kur leidžiama transporto priemonėms stovėti, į kitą vietą, jei trukdo tas vietas valyti ir tvarkyti savivaldybių vykdomųjų institucijų prašymu arba jei trukdo valstybės institucijoms ar tarnyboms atlikti gelbėjimo darbus arba likviduoti avarijos padarinius, ir iš vietų, kurios turi būti atlaisvintos dėl rengiamo oficialaus vizito. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas ar valdytojas neatlygina išlaidų, susijusių su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu.“

 

26 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas

Pakeisti įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:

„Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas yra suderintas su:

1 ) Konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės, sudaryta 1971 m. gegužės 4 d. Hagoje;

2) 1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/439/EEB dėl vairuotojų pažymėjimų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 317) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL 2006 L 403, p. 18);

3) 1998 m. birželio 4 d. Tarybos rekomendacija 1998/376/EB dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių;

4) 2002 m. kovo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/24/EB dėl dviračių arba triračių transporto priemonių tipo patvirtinimo ir Tarybos direktyvos 92/61/EEB panaikinimo (OL 2004 m . specialusis leidimas , 13 skyrius, 29 tomas, p. 399), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos Direktyva 2006/96/EB (OL 2006 L 363 p. 81);

5 ) 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/59/EB dėl tam tikrų kelių transporto priemonių kroviniams ir keleiviams vežti vairuotojų pradinės kvalifikacijos ir kvalifikacijos tobulinimo, iš dalies keičiančios Tarybos reglamentą (EEB)   Nr. 3820/85 ir Tarybos direktyvą 91/439/EEB bei panaikinančios Tarybos direktyvą 76/914/EEB (OL 2004 m . specialusis leidimas , 7 skyrius, 7 tomas, p. 441) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. lapkričio 20 d. Tarybos direktyva 2006/103/EB (OL 2006 L 363 p. 344); “.

6 ) 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/126/EB dėl vairuotojo pažymėjimų (OL 2006 L 403, p. 18);

7) 2007 m. rugsėjo 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/46/EB, nustatančia motorinių transporto priemonių ir jų priekabų bei tokioms transporto priemonėms skirtų sistemų, sudėtinių dalių ir atskirų techninių mazgų patvirtinimo pagrindus (Pagrindų direktyva) (OL 2007 L 263 p. 1 ) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. balandžio 16 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 371/2010 (OL 2010 L 110 p. 1 ) .

8 ) 2008 m. kovo 3 d. Tarybos rekomendacija 2008/205/EB, pritaikanti Rekomendaciją 98/376/EB dėl neįgalių asmenų automobilių statymo kortelių, siekiant atsižvelgti į Bulgarijos Respublikos, Čekijos Respublikos, Estijos Respublikos, Kipro Respublikos, Latvijos Respublikos, Lietuvos Respublikos, Vengrijos Respublikos, Maltos Respublikos, Lenkijos Respublikos, Rumunijos, Slovėnijos Respublikos ir Slovakijos Respublikos įstojimą (OL 2008 L 63, p. 43).

9) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/96/EB dėl kelių infrastruktūros saugumo valdymo (OL 2008 L 319, p. 59);“.

 

27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, 2 straipsnį, 12 straipsnio 2 dalį ir 18 straipsnį įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 2 straipsnis, 12 straipsnio 2 dalis ir 18 straipsnis įsigalioja 2013 m. sausio   19 d.

3. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalis netenka galios 2013 m. sausio 19 d.

4. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki įstatymo įsigaliojimo parengia ir patvirtina šiam įstatymui įgyvendinti reikiamus teisės aktus. 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

Prisijunkite

Jei norite pagelbėti kuriant šį ir kitus tinklalapius - junkitės prie mūsų grupės.

Didieji rėmėjai

Hostingu remia