LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS PIRMININKO PASKYRIMO“

PROJEKTUI

 

2012-05-17     Nr. XIP-4441

Vilnius

 

 

  Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

              Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles.

 

 

 

 

                                                                                                                                                                                         

 

 

 

Teisės departamento direktorius                                                                                   Andrius Kabišaitis

 

 

A. Ožiūnienė

K. Rodevičienė

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL VALSTYBINĖS LIETUVIŲ KALBOS KOMISIJOS“

PROJEKTUI

 

2012-05-17     Nr. XIP-4322(2)

Vilnius

 

 

  Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

              Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles.

 

 

 

 

                                                                                                                                                                                         

 

 

 

Teisės departamento direktorius                                                                                   Andrius Kabišaitis

 

 

A. Ožiūnienė

K. Rodevičienė

 

2012-05-18

 

PASIŪLYMAI

LIETUVOS RESPUBLIKOS GARANTINIO FONDO ĮSTATYMO

PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIP-4207 ES

 

Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
Straipsnis	Straipsnio dalis	Punktas
2                                               2               2                   4             6	4                                               5               6                   2             10		Argumentai:      Garantinio fondo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XI-4207 ES (toliau – Projektas) 2 straipsnio 4 dalyje nurodomi subjektai, kuriems būtų skiriamos išmokos iš Garantinio fondo. Pažymėtina, kad išmokos būtų skiriamos darbdavių – bankrutuojančių ir bankrutavusių juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių darbuotojams.    Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. gegužės 10 d. priėmė Fizinių asmenų bankroto įstatymą, kuriuo įtvirtinamas fizinio asmens bankroto institutas, taip pat siekiant suderinti su Direktyva 2008/94/EB dėl darbuotojų apsaugos jų darbdaviui tapus nemokiam, kurios 1 straipsnyje numatyta, kad ši direktyva taikoma su darbo sutartimis ar darbo santykiais susijusiems darbuotojų reikalavimams, pateiktiems nemokiems darbdaviams, t. y. turėtų apimti ir juridinius, ir fizinius asmenis, siūlau Projektą papildyti nuostatomis dėl išmokų iš Garantinio fondo skyrimo fizinių asmenų, taip pat ūkininkų ir kitų fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla kaip apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčių įstatyme, darbuotojams.    Tuo pačiu tikslinga nustatyti darbdavių – fizinių asmenų pareigą mokėti įmokas į Garantinį fondą – 0,2 proc. priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.   Pasiūlymai:   1. Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomo Garantinio fondo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį ją išdėstyti taip: „4. Išmokos iš Garantinio fondo skiriamos: 1) Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas, taip pat fizinių asmenų, ūkininkų ir kitų fizinių asmenų, kurie verčiasi individualia veikla kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatyme, kurių pagrindinių turtinių interesų vieta yra Lietuvos Respublikoje (toliau – fizinis asmuo),  kurių atžvilgiu pradėtas Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytas bankroto procesas, darbuotojams; 2) Europos Sąjungos valstybių narių arba kitų Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybės narės) juridinių asmenų ar kitų organizacijų, kurių atžvilgiu pradėti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytam bankroto procesui tolygūs nemokumo procesai, padalinių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, darbuotojams; 3) Lietuvos Respublikoje neįsisteigusių valstybių narių juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių, fizinių asmenų, kurių pagrindinių turtinių interesų vieta yra kitoje valstybėje narėje, kurie atitinkama veikla verčiasi ne mažiau kaip dviejų valstybių narių teritorijose bei kurių atžvilgiu pradėti Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytam bankroto procesui tolygūs nemokumo procesai, darbuotojams, kurie nuolat dirba Lietuvos Respublikoje.“   2. Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomo Garantinio fondo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip: „5. Jei šio straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti juridiniai asmenys, valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniai, fiziniai asmenys atitinkama veikla verčiasi ne mažiau kaip dviejų valstybių narių teritorijose, šis įstatymas taikomas jų darbuotojams, kurie nuolat dirba Lietuvos Respublikoje.“   3. Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomo Garantinio fondo įstatymo 2 straipsnio 6 dalį ją išdėstyti taip: „6. Juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių , fizinių asmenų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje (toliau – darbdaviai), kurie atitinkama veikla verčiasi ne mažiau kaip dviejų valstybių narių teritorijose, darbuotojai laikomi nuolat dirbančiais Lietuvos Respublikoje, jei jie Lietuvos Respublikoje faktiškai vykdo pagrindinius įsipareigojimus darbdaviui. Jei neįmanoma nustatyti, ar darbuotojas nuolat dirba Lietuvos Respublikoje, laikoma, kad darbuotojas dirba valstybėje narėje, kurioje yra jo darbovietė.“   4. Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomo Garantinio fondo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Skiriant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas išmokas, įmonės administratoriaus, bankroto administratoriaus ar asmens, kitoje valstybėje narėje atliekančio administratoriaus funkcijas atitinkančias funkcijas, (toliau –administratorius) prašymu, Garantinio fondo lėšos naudojamos:“   5. Pakeisti Projekto 1 straipsniu dėstomo Garantinio fondo įstatymo 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Patvirtinta darbuotojų reikalavimų, susijusių su darbo santykiais, suma mažinama iš Garantinio fondo sumokėtos išmokos suma. Garantinio fondo administratorius į šią sumą įgyja darbdaviui atgręžtinio reikalavimo teisę. Garantinio fondo administratoriaus reikalavimai tenkinami Įmonių bankroto įstatymo ir Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka.“

 

 

Teikia Seimo narys                                                                              Rimantas Jonas Dagys

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO „DĖL LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO, LIETUVOS APELIACINIO TEISMO, APYGARDŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO, APYGARDŲ IR APYLINKIŲ TEISMŲ VEIKLOS TERITORIJŲ NUSTATYMO BEI LIETUVOS RESPUBLIKOS PROKURATŪROS REFORMAVIMO” 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2012  Nr. XIP- 1394(2)

Vilnius

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

 

 

Teisės departamento direktorius                                                                      Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Daina Petrauskaitė

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APYLINKIŲ TEISMŲ ĮSTEIGIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2012  Nr. XIP-1393(2)

Vilnius

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

 

 

Teisės departamento direktorius                                                                      Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Daina Petrauskaitė

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APYLINKIŲ TEISMŲ REORGANIZAVIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2012-05-17 Nr. XIP-1392(2)

Vilnius

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 priedėlio 1 punktą siūlytume papildyti nuoroda į Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. XI-1784 „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ (Žin., 2011, Nr. 151 -7103 ).

2. Projekto 1 priedėlio 13 punkte vietoj žodžių „atitinkamai pakeičiami duomenys VĮ Registrų centras tvarkomi duomenys” įrašytini žodžiai „atitinkamai pakeičiami Nekilnojamojo turto registro duomenys”.

            3. Siekiant užtikrinti vienodą visų to paties įstatymo priedėlių struktūrą ir terminiją, siūlytina projekto 2 priedėlio:

1) 1 punkte atsisakyti nuorodų į konkrečius įstatymų straipsnius. Šį punktą papildyti nuoroda į Teismų įstatymą.

2) 2 ir 3 punktus papildyti atskirais papunkčiais dėl reorganizuojamų teismų teisinės formos, o vietoj žodžio „adresas” įrašyti žodį „buveinė”.

3) 4 punkto pirmąjį sakinį papildyti žodžiais „į naują juridinį asmenį – Šiaulių apylinkės teismą”, taip pat šį punktą papildyti nauju sakiniu: „Naujas juridinis asmuo – Šiaulių apylinkės teismas.”

4) 8 punkto atsisakyti, kaip perteklinio.

5) 9 punkte išbraukti žodį „valdomo” arba prieš jį įrašyti žodžius „patikėjimo teise”.

6) po 9 punkto įrašyti naujus 10 ir 11 punktus, kuriuose būtų nurodytos reorganizuojamų teismų sąskaitos bankuose.

7) 11 punkte vietoj žodžių „atitinkamai pakeičiami VĮ Registrų centras tvarkomi duomenys” įrašytini žodžiai „atitinkamai pakeičiami Nekilnojamojo turto registro duomenys”.

8) 15 punkte išbrauktini žodžiai „procesines bylas”.

9) 16 punktas papildytinas nuostata: „(atsakingas juridinis asmuo – Šiaulių apylinkės teismas)”.

4. Projekto 3 priedėlio 1 punktą siūlytume papildyti nuoroda į Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. gruodžio 6 d. nutarimą Nr. XI-1784 „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ (Žin., 2011, Nr. 151 -7103 ).

5. Projekto 3 priedėlio 19 punkte vietoj žodžių „ atitinkamai pakeičiami VĮ Registrų centras tvarkomi duomenys” įrašytini žodžiai „atitinkamai pakeičiami Nekilnojamojo turto registro duomenys”.

 

 

Teisės departamento direktorius                                                                      Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Daina Petrauskaitė

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

 

IŠVADA

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „ DĖL SEIMO NUTARIMO “DĖL SEIMO VIII (PAVASARIO) SESIJOS DARBŲ PROGRAMOS“ PAPILDYMO“ PROJEKTO

 

2012-05-17 Nr. XIP-4445

 

 

Vilnius

             

              Alternatyvių nutarimo projektų Teisės departamente negauta.

              Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles.

 

 

 

 

 

Teisės departamento direktorius                                                                   Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

K.Rodevičienė

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS seimo nutarimo

„ DĖL SEIMO LAIKINOSIOS KOMISIJOS KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMO 2012 M. KOVO 22 D. NUTARIMO NR. 2-21-550/2011 VYKDYMO GARLIAVOJE APLINKYBIŲ IŠTYRIMUI SUDARYMO“

PROJEKTO

 

2012-05-17  Nr. XIP-4443

Vilnius

 

 

            Vertinant projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, išsakytinos šios pastabos:

            1. Projekto preambulėje preziumuojama, kad smurtas buvo naudojamas, ir pritariama iniciatyvai ištirti jo naudojimo aplinkybes, nors komisija, turinti tai ištirti, dar nėra sudaryta ir pradėjusi savo darbo.

            2. Atsižvelgiant į tai, kad projektas registruotas 2012 m. gegužės 17 d., koreguotina data, nurodyta preambulėje.

            3. Projekto preambulėje teigiama, kad vadovaujamasi Seimo statuto 71-73 straipsniais. Seimo statuto 72 ir 73 straipsniuose nustatyta Seimo laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų sudarymo tvarka. Todėl taisytinas projekto pavadinimas ir jo 1 straipsnis.

            4. Projekto 1 straipsnyje numatytas komisijos pavadinimas nesutampa su komisijos pavadinimu, numatytu projekto pavadinime: projekto 1 straipsnio žodis „ištyrimo“ keistinas žodžiu „ištyrimui“.

            5. Projekto 4 straipsnio 2 punkte preziumuojama, kad smurtas bei specialiosios priemonės buvo naudojamos, ir įpareigojama išsiaiškinti jų naudojimo teisėtumą, nors komisija, turinti tai išsiaiškinti, dar nėra sudaryta ir pradėjusi savo darbo.

            6. Projekto 4 straipsnio 2 punkto žodis „piliečius“ keistinas žodžiu „asmenis“.

            7. Manytina, kad Projekto 4 straipsnio 6 punkte po žodžio „nustatymo“ įrašytinas žodis „vykdymą“.

            8. Projekto 4 straipsnio 6 punkto santrumpa „JTO“ keistina santrumpa „JT“.

            9. Nėra aiškus projekto 4 straipsnio 6 punkto sąvokos „pamatiniai teisės aktai bei normos“ teisinis turinys: kurie teisės aktai bei normos laikytini „pamatiniais“, koks yra pamatinių teisės aktų santykis su pamatinėmis normomis ir pan.

            10. Vertinant projekto 4 straipsniu siūlomus komisijai įpareigojimus, pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo 2006 m. lapkričio 21 d. sprendime nustatė, jog:

                        „– Lietuvos Respublikos Seimas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją turi įgaliojimus, esant ypatingam (valstybinės svarbos) reikalui, sudaryti ir tokias Seimo laikinąsias tyrimo komisijas, kurioms būtų pavedama ištirti valstybės ar savivaldybių institucijų veiklą, t. y. tai, kaip atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijos vykdo savo funkcijas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, kaip jos įgyvendina Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus; kad galėtų įvykdyti tokį Lietuvos Respublikos Seimo pavedimą, Seimo laikinoji tyrimo komisija turi turėti galimybę įstatymų nustatyta tvarka gauti ir tokią informaciją, kuri yra susijusi su atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų darbo organizavimu, nepriklausomai nuo to, ar atitinkamų klausimų, inter alia dėl institucijų struktūros nustatymo, struktūrinių padalinių steigimo ir likvidavimo, darbuotojų priėmimo į darbą ir jų atleidimo ar perkėlimo į kitas pareigas, nušalinimo nuo pareigų bei kitų klausimų, susijusių su institucijos darbuotojų karjera, teisiniu statusu ir pan., sprendimas pagal įstatymus priklauso tų institucijų vadovams, ar juos priimant dalyvauja ir kiti asmenys, tačiau Seimo laikinosios tyrimo komisijos negali būti sudaromos vien tokiems kaip minėtieji klausimams specialiai išsiaiškinti ­– tokios faktinės informacijos gavimas tegali būti priemonė ypatingiems (valstybinės svarbos) klausimams išsiaiškinti;

                        – Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms negali būti pavedama teisėtumo ir (arba) tikslingumo atžvilgiais tirti bei vertinti, taip pat kontroliuoti valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų sprendimų dėl atitinkamose institucijose dirbančių asmenų profesinės karjeros, nes atlikti tokį tyrimą, vertinimą, kontrolę ir priimti atitinkamus sprendimus gali tik reikiamus įgaliojimus turinčios valstybės ir savivaldybių institucijos, jų pareigūnai;

                        – Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms gali būti pavedama tirti, vertinti valstybės ir savivaldybių institucijų vadovų sprendimus inter alia dėl atitinkamų institucijų struktūros, tačiau tik tiek, kiek reikia, kad būtų išsiaiškinta, ar šie sprendimai yra tokie, kad atitinkamos valstybės ar savivaldybių institucijos gali tinkamai vykdyti savo funkcijas, apibrėžtas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, kad jos gali įgyvendinti savo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatytus įgaliojimus;

                        – Lietuvos Respublikos ­Seimas turi įgaliojimus, esant ypatingam (valstybinės svarbos) reikalui, pavesti Seimo laikinajai tyrimo komisijai ištirti ir tokius dalykus, kuriems ištirti bus reikalinga ir atitinkamų valstybės institucijų vykdomo tyrimo (taip pat ir ikiteisminio, operatyvinio) medžiaga, tačiau tai negali būti tokia informacija, kuri pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją apskritai negali būti atskleidžiama Seimo laikinajai tyrimo komisijai, taip pat negali būti paneigti įstatymų nustatytų subjektų įgaliojimai neatskleisti informacijos, kurios atskleidimas galėtų padaryti žalą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms, taip pat ir nebaigtam ikiteisminiam, operatyviniam tyrimui;

                        – turi būti užtikrinta, kad Seimo laikinųjų tyrimo komisijų gauta informacija, kurios neatskleidimą gina ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija, nebūtų paviešinta, atskleista asmenims, kurie pagal Konstituciją ir įstatymus neturi teisės tokios informacijos gauti, nes toks minėtos informacijos atskleidimas padarytų žalą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintoms, jos ginamoms ir saugomoms vertybėms;

­                        – Seimo laikinųjų tyrimo komisijų veiklos teisiniu reguliavimu negalima sudaryti prielaidų Seimo laikinajai tyrimo komisijai ar visam Lietuvos Respublikos Seimui tiesiogiai organizuoti kitų valstybės ar savivaldybių institucijų darbo, kištis į kitų valstybės ir savivaldybių institucijų (jų pareigūnų) veiklą, priimti tokių sprendimų, kuriuos gali priimti tik atitinkamus įgaliojimus turinčios valstybės ir savivaldybių institucijos (jų pareigūnai).“

 

 

 

Teisės departamento direktorius                                                                    Andrius Kabišaitis

 

 

 

 

 

 

 

A. Jatkevičius

Projektas

2012-05-18

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2012 m.         d. Nr.

Vilnius

 

( Žin., 2003, Nr. 51-2254 ; 2007, Nr. 130-5259 ; 2009, Nr. 10-355 ; 2010, Nr. 1-6 )

 

 

1 straipsnis. 32 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti galiojančio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti šitaip:

„2. Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių, atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamos ar sąnaudos įvertinamos skaičiuojant šilumos kainas Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka“.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

Teikia  Seimo narys                                                                                         P.Luomanas               

                                                           

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

Dėl Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto

 

 

1) projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą:

 

Šilumos ūkio įstatymo įgyvendinimas miestų daugiabučių namų gyventojams sukėlė problemų. Viena jų – galiojančio įstatymo 16 straipsnyje numatyta galimybė daugiabučiuose namuose gyvenantiems vartotojams pageidaujant įsirengti (įrengia šilumos tiekėjai) bute ar kitose patalpose suvartotos šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo ribos vietoje. Įsirengus tokius apskaitos prietaisus butuose ir atsižvelgiant į jų rodmenis, vartotojai turėtų galimybę taupyti. Ypač tais atvejais, kai gyventojai išvyksta ir šilumos ar karšto vandens poreikis sumažėja iki minimumo. Tačiau centralizuotos šilumos ir karšto vandens tiekėjai nenori daugiabučių namų gyventojams suteikti tokios galimybės. Su tokia situacija susidūrė ir Panevėžio miesto Kranto gatvės daugiabučių gyventojai. Jie pasirūpino kad jų butuose tiekimo–vartojimo ribos vietose būtų įrengti apskaitos prietaisai, tačiau jiems nepavyksta šilumos tiekėjams įrodyti, kad jie taip pat gali būti atsiskaitomaisiais, nes galiojančio Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje įvesta sąvoka „įvadiniai atsiskaitomieji“ sudaro dviprasmybę. Siekiant jos išvengti ir teikiamas šis Šilumos ūkio įstatymo 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.

                      Projekto iniciatorius ir autorius Seimo narys Petras Luomanas.  

 

 

2) parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

 

Projekto tikslas panaikinti Šilumos ūkio įstatyme esantį neaiškumą dėl atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų ir tiksliau apibrėžti kainodaros sąlygas.

 

3) kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai:

Šiuo metu Šilumos ūkio įstatyme numatyta daugiabučiuose namuose gyvenantiems vartotojams pageidaujant įsirengti bute ar kitose patalpose suvartotos šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisus tiekimo–vartojimo ribos vietoje, bet kituose šio įstatymo punktuose atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų sąvoka dviprasmiška. O Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse, patvirtintose Energetikos ministro 2010 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.1-297 (Žin., 2010, Nr. 127-6488 ), atsiranda dar didesnė painiava, čia įvedus papildomą “neatsiskaitomųjų” apskaitos prietaisų sąvoką, kurios galiojančiame Šilumos ūkio įstatyme iš viso nėra.

4) kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

 

Priėmus įstatymo projektą daugiabučių namų gyventojai, šilumos ir karšto vandens vartotojai galės atsiskaitydami remtis jų butuose įvestų apskaitos prietaisų rodmenimis.

 

5) galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

 

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

 

6) kokią įtaka įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

 

Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

 

7) kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

 

Priėmus įstatymą įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai nenumatoma.

 

8) įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą :

 

Nėra.

 

9) ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:

 

Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės dokumentų nuostatoms.

 

10) kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai):

 

Projektas biudžeto lėšų nepareikalaus.

 

1 1 ) įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

 

Negauta.

 

12) įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai:

 

Įstatymo projekto iniciatorius ir autorius – Seimo narys P.Luomanas.

 

13) Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:

 

“atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai“, „atsiskaitomieji karšto vandens apskaitos prietaisai“, “tiekimo–vartojimo riba”.

 

14) kiti iniciatorių nuomone reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

 

 

 

 

 

 

 

Teikia Seimo narys                                                                                                   P.Luomanas                                                                                                

Projekto

lyginamasis variantas

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2012 m.         d. Nr.

Vilnius

 

( Žin., 2003, Nr. 51-2254 ; 2007, Nr. 130-5259 ; 2009, Nr. 10-355 ; 2010, Nr. 1-6 )

 

 

1 straipsnis. 32 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti galiojančio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį, po žodžio „įvadinių“ padedant kablelį ir ją išdėstyti šitaip:

„2. Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių , atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamos ar sąnaudos įvertinamos skaičiuojant šilumos kainas Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka“.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

Teikia  Seimo narys                                                                                         P.Luomanas               

                                                           

Projektas

2012-05-18

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2012 m.         d. Nr.

Vilnius

 

( Žin., 2003, Nr. 51-2254 ; 2007, Nr. 130-5259 ; 2009, Nr. 10-355 ; 2010, Nr. 1-6 )

 

 

1 straipsnis. 32 straipsnio 2 dalies pakeitimas

Pakeisti galiojančio įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti šitaip:

„2. Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo (pirkimo), perdavimo, įvadinių, atsiskaitomųjų šilumos ir (ar) karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros, sąskaitų (mokėjimo pranešimų) už šilumą ir (ar) karštą vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sąnaudomis. Turto nuomos mokesčiai ir kitos sąnaudos, nesusiję su šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo veikla, negali būti įtraukiami į šilumos ar karšto vandens kainas. Į šilumos ar karšto vandens kainas negali būti įtraukiamos jokios sąnaudos, susijusios su pastatų vidaus šildymo (įskaitant ir šilumos punktus) ir karšto vandens sistemomis. Apyvartinių taršos leidimų prekybos pajamos ar sąnaudos įvertinamos skaičiuojant šilumos kainas Šilumos kainų nustatymo metodikoje nustatyta tvarka“.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

 

 

 

 

 

 

Teikia  Seimo narys                                                                                         P.Luomanas               

                                                           

                                                                                                            Projektas

                                                                                                           

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO 281 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2012 m.                        d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 2002, Nr. 64-2569 )

 

 

 

1 straipsnis. 281 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 281 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai ir visuomenės sveikatos centrui apskrityje.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 dieną.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

AIŠKINAMASIS  RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 281 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant suderinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569 ) 281 straipsnio nuostatas su Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6, 12, 15, 41, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 15 ¹ straipsniu įstatymo (Žin., 2011, Nr. 153-7194 ) bei Lietuvos  Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43, 44 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo (Žin., 2011, Nr. 153-7197 ) nuostatomis.

2. Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai

Projekto tikslas – patikslinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 281 straipsnį pagal Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 6, 12, 15, 41, 43 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 15 ¹ straipsniu įstatymo ir  Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m.  sausio 18 d. nutarimo Nr. 63 „Dėl sutikimo reorganizuoti biudžetinę įstaigą Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos“ (Žin., 2012, Nr. 11-466 ) nuostatas.

3. Projekte siūlomų nuostatų teisinio reguliavimo būklė šiuo metu

Šiuo metu Lietuvos Respublikos darbo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Visuomenės priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai. 

4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siekiant užtikrinti teisinio reguliavimo sistemiškumą ir teisinį aiškumą, Projektu siūloma Lietuvos Respublikos darbo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „ Visuomenės priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai“ įrašyti žodžius „visuomenės sveikatos centrams apskrityse“.

5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų priimto įstatymo padarinių nenumatoma.

6. Projekto įtaka korupcijai, kriminogeninei situacijai, verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Projekto priėmimas įtakos minėtiems reiškiniams neturi.

7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą

Priėmus Projektą, galiojančių teisės aktų keisti nereikės.

8. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Projektas atitinka Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai nenustatomi, todėl nebuvo vertinami Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Projekto atitiktis Europos žmonių teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams

Projektas Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms neprieštarauja.

10. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turi parengti

Įstatymui įgyvendinti naujų įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės.

11. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas

Šiam įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.

12. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant Projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

13. Projekto autorius ar autorių grupė, projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai

 Projekto rengimą koordinavo socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Audra Mikalauskaitė (tel. 2664202, el. p. Audra.Mikalauskaitė@socmin.lt), parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento (direktorius – Viktoras Majauskas, tel. 2664285, el. p. Viktoras.Majauskas@socmin.lt)  Darbo aplinkos skyrius (vedėjas – Saulius Masalis, tel. 266 4278, el. p. Saulius.Masalis@socmin.lt), tiesioginė rengėja – skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Kondrotienė (tel. 266 8196, el. p. Vilija.Kondrotiene@socmin.lt).

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą

Darbų sauga, profesinė liga.

 

 

 

 

Ministras                                                                                    Donatas Jankauskas

                                                                                                            Projekto

                                                                                                            lyginamasis variantas

                                                                                                           

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO KODEKSO 281 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

 

2012 m.                        d. Nr.

Vilnius

 

(Žin., 2002, Nr. 64-2569 )

 

 

 

1 straipsnis. 281 straipsnio 3 dalies pakeitimas

Pakeisti 281 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Ūmių profesinių ligų, dėl kurių nukentėjęs asmuo mirė, atvejais darbdavys nedelsdamas privalo pranešti atitinkamos apylinkės prokuratūrai, Valstybinei darbo inspekcijai ir Visuomenės priežiūros tarnybos teritorinei įstaigai visuomenės sveikatos centrui apskrityje.“

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 dieną.

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR STUDIJŲ LAIKINOJO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-1688(2)

 

2012 m. gegužės 16 d. Nr. 525

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249 ; 1999, Nr. 5-97 ; 2000, Nr. 86-2617 ; 2004, Nr. 165-6025 ) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2012 m. kovo 16 d. sprendimo Nr. SV-S-1515 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria :

Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui nesvarstyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų laikinojo įstatymo projekto Nr. XIP-1688(2), nes siūlomus reguliuoti mokslo ir studijų santykius reglamentuoja šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (Žin., 2009, Nr. 54-2140 ), o numatomas teisinio reguliavimo tikslas – įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutarimą (Žin., 2011, Nr.  160-7591 ) pasiektas priėmus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 7, 10, 12, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 44, 47, 48, 51, 55, 57, 69, 70, 71, 75, 95 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą (Žin., 2012, Nr. 53-2639 ).

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Andrius Kubilius

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                                                           Gintaras Steponavičius