KąVeikiaValdžia.lt

Seimas» pranesimas» Seimo nario A. Petkaus pranešimas: UAB „Vilniaus energija“ savo reklamos nelaiko reklama

Thu Feb 23 2012 11:52:00 GMT+0200 (EET)

2012 m. vasario 23 d. pranešimas VIR

Seimo narys Almantas Petkus kreipęsis į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą dėl UAB „Vilniaus energijos“ platinamos reklamos turinio atitikimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymui gavo atsakymą, jog įvairiais formatais televizijos ir radijo kanaluose, internete, viešojo transporto stotelėse bei kitose vietose platinama informacija nėra reklama, o tik informacinė medžiaga. UAB „Vilniaus energijos“ pateiktame paaiškinime Konkurencijos tarybai teigiama, jog toks parlamentaro skundas iš viso neturėtų būti tiriamas.

„Mane nustebino Vilniaus energijos pareiškimai apie tai, kad mano skundas nepriimtinas dėl to, kad neatitinka reklamos turinio, nors viešojoje erdvėje platinamoje medžiagoje aiškiai parašyta, kad ši reklama apmokėta „Vilniaus energijos“ akcininkų lėšomis. Išeina taip, kad „Vilniaus energija“ savo reklamos nelaiko reklama.“, – svarstė parlamentaras Almantas Petkus.

Pasak parlamentaro, UAB „Vilniaus energija“ analizuodama pateikto skundo turinį rėmėsi vidutinio vartotojo standartu. Bendrovės nuomone, reklamos klaidingumas vertinamas pagal vidutinį vartotoją, kuris būdamas pakankamai informuotas, protingai atidus ir apdairus akivaizdžiai nesusidarytų tokio įspūdžio apie informacinėje medžiagoje pateiktus faktus ir nepadarytų tokių išvadų, kokias padarė parlamentaras.

„Keista, kad „Vilniaus energija“ žino geriau, ką turi galvoti standartinis vidutinis vartotojas, negu jis pats. Priešingai, nei teigia „Vilniaus energija“, protingas, atidus ir apdairus vartotojas supranta, jog šia reklama stengiamasi nusimesti dalį atsakomybės dėl padidėjusių šildymo kainų ir tokia vartotojų viešoji nuomonė apie šią kampaniją nėra jokia paslaptis.“, – teigė Seimo narys Almantas Petkus.

UAB „Vilniaus energijos“ paaiškinime nurodyta, kad informacinė kampanija yra skirta informuoti šilumos vartotojus apie šilumos kainos struktūrą ir jos kitimą, ką ji yra įpareigota daryti teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, nepriklausomai nuo to, kiek per septynis ar dešimt metų kito pati UAB „Vilniaus energijai“ priskiriama kainos dalis visoje viešai skelbiamoje galutinėje šilumos kainoje, vartotojas turi sumokėti už jam suteiktas bendrovės paslaugas.

„Galiu pasakyti tik tiek, kad gauti „Vilniaus energijos“ paaiškinimai manęs neįtikino, jog visa šioje gerai apgalvotoje kampanijoje pateikta medžiaga yra tik nereklaminio pobūdžio informacija. Savaime suprantama, kad bendrovė yra įpareigota informuoti vartotojus apie teikiamas paslaugas, bet ar būtina tai daryti visos valstybės mastu, kai „Vilniaus energijos“ paslaugomis naudojasi tik dalis Lietuvos. Tokios, sakyčiau, nepagrįstai didelės sąnaudos tik „informacinio pobūdžio“ medžiagos sklaidai atrodo ekonomiškai neproporcingos.“, – svarstė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos narys Almantas Petkus.

Seimo narys Almantas Petkus

ETD/TM» nutarimas» EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo 125(1) straipsniu įstatymo projektui

Thu Feb 23 2012 11:41:02 GMT+0200 (EET)

	2012-02-	Nr.
	Į 2012-01-25	Nr. XIP-3219(3)

Lietuvos Respublikos Seimui

dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo 125 ¹ straipsniu įstatymo projekto ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI

Išnagrinėję Jūsų pateiktą Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo ir papildymo 125 ¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-3219 (3), pažymime, kad projekto nuostatų atžvilgiu taikytini 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau –PVM direktyva) reikalavimai.

Pagal PVM direktyvos 122 straipsnį iki galutinių procedūrų priėmimo valstybėse narėse gali būti taikomos specialios nuostatos, tarp kurių paminėtina, kad gali būti taikomas lengvatinis tarifas malkoms skirtos medienos tiekimui.

PVM direktyvos 102 straipsnyje, nustatančiame specialias nuostatas dėl lengvatinio tarifo gamtinių dujų, elektros energijos ar centralizuoto šildymo tiekimui, nurodyta, kad valstybės narės gali taikyti lengvatinius tarifus šių kategorijų prekėms tik pasikonsultavusios su PVM komitetu. Taigi, atsižvelgiant į šią nuostatą, Lietuvos Respublika, siekdama įvesti PVM direktyvos 102 straipsnyje nurodyto tiekimo atžvilgiu lengvatinį tarifą privalo apie tai pranešti Europos Sąjungos Komisijai.

Tokiu būdu, PVM direktyvos 102 bei 122 straipsniuose nenumatytų prekių tiekimas turi būti apmokestinamas nustatytu valstybėje narėje standartiniu PVM tarifu, o naujų lengvatų įvedimas būtų aiškinamas, kaip direktyvos nuostatų pažeidimas. Todėl pateikto įstatymo projekto siūlymas taikyti lengvatinį PVM tarifą patalpų šildymui (necentralizuotam) naudojamai angliai neatitiktų PVM direktyvos reikalavimų.

Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis

Daiva Stepanienė, tel. 8 706 68 083, el. p. daiva.stepaniene@etd.lt

Vyriausybė» pranesimas» Verslą kviečia ne stebėti, o dalyvauti

Thu Feb 23 2012 11:33:00 GMT+0200 (EET)

Teisingumo ir Ūkio ministrai, vykdydami verslo priežiūros institucijų pertvarką, ragina verslininkus ne stebėti kaip tai daroma, o patiems aktyviai prisidėti prie pokyčių įgyvendinimo.

Teisingumo ministro teigimu, siekiamą tikslą, kad verslo prižiūrėtojai dirbtų pažangiai, greičiau ir geriau pavyks pasiekti tuomet, jei ir verslininkai iš entuziastingų reformos sirgalių taps aktyviais žaidėjais.

„Vykdydami verslo priežiūros institucijų reformą, siekiame, kad priežiūros tarnybos keistų netinkamus veiklos metodus pažangiais ir džiugu, jog daugelio verslo prižiūrėtojų galvose jau įvyko esminis lūžis suvokiant šių pokyčių svarbą. Tačiau iki siekiamo rezultato dar turime daug ką nuveikti. Todėl čia labai svarbus verslininkų vaidmuo, kurie reikalaudami iš verslo prižiūrėtojų dirbti pagal naujus standartus ir netoleruodami juos ignoruojančių, padėtų žymiai efektyviau siekti pertvarkos tikslų ir tobulinti diegiamas priemones “, - sako teisingumo ministras Remigijus Šimašius.

Pasak ūkio ministro Rimanto Žyliaus, verslo priežiūros institucijų pertvarkos siekis, kad tikrintojai taptų konsultantais verslui, o ne baudėjais, jau duoda teigiamų rezultatų. Tačiau tobulėti dar yra kur.

„Priežiūros institucijų pertvarkos sėkmė priklauso nuo visų procesų dalyvių. Verslo vaidmuo šiame procese – tikėtis ir reikalauti iš tikrintojų pasikeitusio elgesio, naujų veiklos standartų“, – sako ūkio ministras R. Žylius.

Ministrai verslo asociacijas pakvietė aktyviai skleisti informaciją savo nariams apie tai, kad konsultavimas turi keisti baudimą, rimtų pažeidimų užkardymas, o ne formalūs patikrinimai ar nereikšmingų pažeidimų paieškos būtų inspekcijų veiklos esmė, taip pat raginti verslininkus pirmiausia patiems reikalauti iš verslo prižiūrėtojų veikti kitaip.

Susidūrę su netinkamais verslo priežiūros atvejais – nemandagumu, nekompetencija, skirtingu reikalavimų aiškinimu, neinformavimu apie patikrinimo pagrindą, neatsižvelgimu į pasiūlymus tobulinti teisės aktus ir pan., - verslininkai kviečiami nelikti abejingais ir tiesiogiai kreiptis į tų institucijų vadovus, taip pat apie tai informuoti šią pertvarką vykdančius teisingumo ar ūkio ministrus (juos galima tiesiogiai informuoti siunčiant laišką adresu versloprieziura@ukmin.lt ).

Į pertvarkos procesą aktyviau įtraukus verslo atstovus, šakines verslo asociacijas, tikimasi sulaukti grįžtamojo ryšio apie naujų priežiūros metodų veikimą praktikoje, idėjų jų tobulinimui.

Dviejų ministrų iniciatyva vykdoma verslo priežiūros institucijų reforma siekiama, kad verslo prižiūrėtojai veiktų ne kaip budeliai, o pirmiausia, kaip verslo konsultantai, patikrinimai būtų planuojami, tikrinamuosius įspėjant apie patikrinimą, vykdomi pagal aiškius viešai paskelbtus ( www.verslovartai.lt ) kontrolinius klausimynus, institucijos nusistatytų veiklos prioritetus ir pirmiausia lankytųsi rizikingiausiose įmonėse, patogiai teiktų konsultacijas ir pagalbą verslui ir pan.

Šias priemones dar ne visoms verslo priežiūros institucijoms sekasi sėkmingai įgyvendinti. Geriausiai prie naujų veiklos metodų sekasi pereiti didesniosioms priežiūros tarnyboms.

Priežiūros institucijų veiklą teigiamai įvertino ir verslo atstovai. Tą patvirtino 2011 m. gruodžio mėn. UAB „RAIT“ Ūkio ministerijos užsakymu atliktas tyrimas.

Iš visų verslininkų, kurie pernai sulaukė tikrintojų, net 84 proc. teigė, kad jų įmonėje apsilankę prižiūrėtojai pirmiausia suteikė metodinę pagalbą, aiškino reikalavimų laikymąsi, tik po to sprendė sankcijų skyrimo klausimą. Baudos ir kitos poveikio priemonės buvo skirtos ketvirtadaliui tikrintų įmonių.

Apklausa parodė, kad pernai įvairios verslo priežiūros institucijos aplankė 60 proc. visų Lietuvos įmonių. Su šios apklausos duomenimis, o taip pat su visa verslo priežiūros institucijų reformos eiga ir įgyvendinamomis priemonėmis išsamiau galima susipažinti internete, adresu http://www.ukmin.lt/lt/verslo_aplinka/ .

Vyriausybė» nutarimas» Dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro pavadavimo

Thu Feb 23 2012 11:20:52 GMT+0200 (EET)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRAS PIRMININKAS

POTVARKIS

DĖL socialinės apsaugos ir darbo MINISTRo PAVADAVIMO

2012 m. vasario 23 d. Nr. 59

Vilnius

Pavedu krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei 2012 m. vasario 24 d. pavaduoti socialinės apsaugos ir darbo ministrą Donatą Jankauską.

Energetikos ministras, pavaduojantis

Ministrą Pirmininką Arvydas Sekmokas

Vyriausybė» nutarimas» Dėl delegacijos sudarymo

Thu Feb 23 2012 11:20:52 GMT+0200 (EET)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MINISTRAS PIRMININKAS

POTVARKIS

DĖL DELEGACIJOS SUDARYMO

2012 m. vasario 23 d. Nr. 58

Vilnius

Sudarau šią vyriausybinę delegaciją dalyvauti Jungtinių Tautų Moterų padėties komisijos 56-ojoje sesijoje, vyksiančioje 2012 m. vasario 27 – kovo 2 d. Niujorke (Jungtinės Amerikos Valstijos), kurios pagrindinė tema – kaimo moterų teisės ir jų vaidmuo naikinant skurdą bei badą, šių teisių vystymasis ir dabartiniai iššūkiai ir kurioje bus pristatoma Lietuvos Respublikos kandidatė į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą:

Patrikas Skrudupis – socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas (delegacijos vadovas);

Dalius Čekuolis – Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinėse Tautose;

Jurgita Griffin – Lietuvos Respublikos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose Niujorke antroji sekretorė;

Rita Kazragienė – Lietuvos Respublikos nuolatinės misijos Jungtinėse Tautose Niujorke ministrė patarėja;

Dalia Leinartė – Vilniaus universiteto Lyčių studijų centro direktorė, Lietuvos Respublikos kandidatė į Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetą .

Delegacijos narių komandiruočių išlaidos nustatyta tvarka apmokamos iš atitinkamų institucijų lėšų.

Energetikos ministras, pavaduojantis

Ministrą Pirmininką Arvydas Sekmokas

Seimo kanceliarija» nutarimas» TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui

Thu Feb 23 2012 11:20:52 GMT+0200 (EET)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTUI

2012-02-22 Nr. XIP-3297(2)

Vilnius

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių ,,Iki 2011 m. gruodžio 31 d.“ įrašyti žodžius ,,Iki 2013 m. gruodžio 31 d.“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio 4 dalį, lengvatinis 5 procentų PVM tarifas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, kai šių prekių įsigijimo išlaidos visiškai ar iš dalies kompensuojamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka, bus taikomas iki 2012 m. gruodžio 31 d. (Žin., 2002, Nr. 35-1271 ). Atsižvelgiant į tai, taisytinas projekto ir projekto lyginamojo varianto 1 straipsnis.

2. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams remiantis Vyriausybės programa, Valstybės ilgalaikės raidos strategija, strateginio planavimo principais, Fiskalinės drausmės įstatymu ir t. t., manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.

3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas paskutinį kartą buvo keistas 2011 m. gruodžio 20 d. įstatymu Nr. XI-1817 (Žin., 2011, Nr. 161-7616 ), atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalį.

4. Atsižvelgiant į juridinės technikos taisykles, įstatymo projekto oficialaus paskelbimo šaltinių sąraše brauktinos pasikartojančios metų nuorodos „2006“, „2008“, „2009“, „2010“.

Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis

M. Bagdonavičienė

A. Dulevičiūtė-Akimovienė

Prezidentas» pranesimas» Knyga – tautos tobulėjimo kelias

Thu Feb 23 2012 11:11:54 GMT+0200 (EET)

Ketvirtadienis, vasario 23 d. (Vilnius). Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė atidarė 13-ąją tarptautinę Vilniaus knygų mugę.

Šalies vadovės teigimu, mugė su šūkiu „Atversk pasaulį", subūrė visus, kuriems knyga - išminties lobynas. Knyga, pasak Prezidentės, atveria platesnį pasaulį, padeda pažinti žmones ir suartina tautas labiau nei bet kokios sutartys. Didžiausia regione tarptautinė Vilniaus knygų mugė šiemet yra ir Baltijos šalių knygų mugė.

„Spausdintas žodis - tai kalbos išlikimo garantas, svarbus visoms trims Baltijos šalims. Knyga ypač svarbi ir mūsų tapatybės formavimui. Tai laiką įveikianti jungtis tarp praeities, dabarties ir ateities. Kad ir kokia būtų knyga - popierinė ar elektroninė - ji visada prisidės prie valstybės kūrimo. Knyga yra pats tikriausias tautos tobulėjimo kelias", - sakė šalies vadovė.

Prezidentės nuomone, būtina užtikrinti lietuviškos knygos sklaidą pasaulyje bei pasirūpinti, kad bibliotekose netrūktų knygų ir jos būtų prieinamos visiems, ypač vaikams ir jaunimui.

Šalies vadovė mugėje apžiūrėjo leidėjų pristatomas knygas vaikams ir suaugusiesiems, apsilankė Sigutės Chlebinskaitės kūrybinėje studijoje „Tu gali sukurti knygą", liejo akvarele knygos iliustracijas, stebėjo kaip kuriama ilgiausia knyga Lietuvoje bei tapo viena jos bendraautorių. Prezidentė taip pat apžiūrėjo ir 32 lietuvių iliustruotojų kūrybą išradingai sukonstruotame „Iliustrariume", kuris pernai Bolonijos knygų mugėje sulaukė didžiulio lankytojų dėmesio.

2012-02-23, Prezidentės spaudos tarnyba

Seimas» darbotvarke» Vasario 24 d. Seimo komitetų posėdžių darbotvarkės

Thu Feb 23 2012 10:59:00 GMT+0200 (EET)

2012 m. vasario 23 d. pranešimas VIR

Vasario 24 d. Seimo komitetų posėdžių darbotvarkės

EUROPOS REIKALŲ KOMITETO

Eil.

Nr.

Data, laikas,

vieta

Svarstomi klausimai

Komiteto

Išvadų rengėjai

2012-02-24

11.00-11.30

I r. 218 kab.

Lietuvos Respublikos pozicijų pristatymas vykstant į Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų tarybos posėdį 2012 m. vasario 28 d. (uždaras klausimas)

Kviečiamas dalyvauti:

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis

Česlovas Vytautas Stankevičius

Vytenis Povilas Andriukaitis

Egidijus Vareikis

Renata Lygienė

2012-02-24

11.30-11.45

I r. 218 kab.

Ministro ataskaita po Europos Sąjungos Užimtumo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų tarybos posėdžio, vykusio 2012 m. vasario 17 d. (uždaras klausimas)

Kviečiamas dalyvauti:

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas

Marija Aušrinė Pavilionienė

Petras Luomanas

Agnė Zuokienė

Dainora Asevičienė

2012-02-24

11.45-12.00

I r. 218 kab.

Ministrų ataskaitos po Europos Sąjungos Konkurencingumo (vidaus rinka, pramonė, moksliniai tyrimai ir kosmosas) tarybos posėdžio, vykusio 2012 m. vasario 20-21 d. (uždaras klausimas)

Kviečiami dalyvauti:

Ūkio ministras Rimantas Žylius

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius

Vydas Gedvilas

Birutė Vėsaitė

Valdemaras Valkiūnas

Danutė Budreikaitė

2012-02-24

12.00-12.15

I r. 218 kab.

Ministro ataskaita po Europos Sąjungos Ekonomikos ir finansų tarybos posėdžio, vykusio 2012 m. vasario 21 d. (uždaras klausimas)

Kviečiama dalyvauti:

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė

Vytenis Povilas Andriukaitis

Birutė Vėsaitė

Renata Lygienė

2012-02-24

12.15-12.25

I r. 218 kab.

Dėl Europos reikalų komiteto pasiūlymų Seimo VIII (pavasario) sesijos darbų programai

Česlovas Vytautas Stankevičius

Julijus Glebovas

2012-02-24

12.25-12.35

I r. 218 kab.

Kiti klausimai

KOMITETO PIRMININKAS ČESLOVAS VYTAUTAS STANKEVIČIUS

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETO

Eil.

Nr.

Data,

laikas,

vieta

Projekto Nr.

Svarstomi klausimai

Stadija

Komiteto išvadų rengėjai

2012-02-24

09.00-09.30

I r. 455 salė

Dėl Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdymo Ekonominėje ir pinigų sąjungoje įgyvendinimo

Svarstymas

S. Šedbaras,

patarėja

R. Varanauskienė

KOMITETO PIRMININKAS STASYS ŠEDBARAS

UŽSIENIO REIKALŲ KOMITETO

Eil.

Nr.

Data,

laikas,

vieta

Svarstomi klausimai

Komiteto išvadų rengėjai

2012-02-24

09.00-09.45

II r. 006 kab.

Dėl rengiamo Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinio susitarimo dėl bendradarbiavimo kovojant su nusikalstamumu projekto (Uždaras klausimas)

E. Zingeris

R. Misiulis

2012-02-24

09.45-10.15

II r. 006 kab.

Lietuvos Respublikos pozicijų pristatymas vykstant į ES Užsienio reikalų tarybos posėdį, vyksiantį 2012 m. vasario 27 d. Briuselyje, Belgijos Karalystė (Uždaras klausimas)

E. Zingeris

M. Petrokaitė

2012-02-24

10.15-10.25

II r. 006 kab.

Dėl galimo Lietuvos atstovo Vašingtono konvencijos dėl tarptautinių investicinių ginčų sprendimo arbitrų sąraše (Uždaras klausimas)

E. Zingeris

R. Misiulis

2012-02-24

10.25-10.40

II r. 006 kab.

Dėl Lietuvos Respublikos ambasados Lenkijos Respublikoje patalpų

E. Zingeris

R. Misiulis

2012-02-24

10.40-10.50

II r. 006 kab.

Dėl LR Seimo Tarpparlamentinių ryšių grupių planų 2012 m.

E. Zingeris

R. Misiulis

2012-02-24

10.50-10.55

II r. 006 kab.

Kiti klausimai

KOMITETO PIRMININKAS EMANUELIS ZINGERIS

Seimo kanceliarija» nutarimas» TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui

Thu Feb 23 2012 10:55:37 GMT+0200 (EET)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ ŠALPOS IŠMOKŲ ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2012-02-22 Nr. XIP-4100

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projektu siūloma nustatyti naują terminą (vietoj buvusio reikalavimo slaugyti vaiką iki 1995 m. sausio 1 d., siūloma – iki 2000 m. sausio 1 d.), pagal kurį būtų nustatoma tėvų (įtėvių) teisė gauti šalpos kompensaciją už vaikų invalidų arba vaikų, pripažintų I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusiais I ar II grupės invalidais iki 18 metų slaugą namuose. Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl šių priežasčių.

Visų pirma, pastebėtina, kad Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 15 straipsnyje nustatytos šalpos kompensacijos yra pereinamojo laikotarpio išmokos, kuriomis tenkinami teisėti lūkesčiai asmenų, iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 10 metų slaugiusių namuose vaikus invalidus bei I ar II grupės invalidus nuo vaikystės, taip pat motinų, iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdžiusių 5 vaikus ir išauginusių juos iki 8 metų amžiaus, kuriems pagal anksčiau (iki 1995 m. sausio 1 d.) galiojusius pensijų teisės aktus buvo nustatyta senatvės pensijos amžiaus lengvata, bet negalėjo pasinaudoti šia teisę dėl 1995 m. sausio 1 d. įsigaliojusių naujų pensijų teisinus santykius reguliuojančių įstatymų.

Antra, nuo 1995 m. sausio 1 d., įsigaliojus Šalpos (socialinių) pensijų įstatymui (nuo 2004-04-01 – Valstybinių šalpos išmokų įstatymas), pradėtos mokėti šalpos pensijos už vaikų invalidų slaugą, kurių iki 1995 m. sausio 1 d. įstatymais nebuvo nustatyta. Taigi tėvams, slaugiusiems savo neįgalius vaikus po 1995 m. sausio 1 d., skiriamos ir mokamos šalpos pensijos už jų slaugą. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas sudarytų sąlygas išmokų dubliavimui, kai už tuos pačius slaugymo laikotarpius pagal tą patį įstatymą neįgaliųjų slaugytojams būtų išmokėtos ne tik šalpos pensijos už slaugą, bet ir šalpos kompensacijos.

Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnyje reguliuojama tam tikrų asmenų įgytų teisių apsauga. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės tarpusavyje susijusios su įstatymo projektu siūlomo keisti 15 straipsnio nuostatomis, tačiau kaip būtų įgyvendinamas toks teisinis reguliavimas nėra aišku.

2. Jeigu įstatymo projekte teikiamam reguliavimui būtų pritarta, jo nuostatas siūlytina tobulinti juridinės technikos požiūriu:

2.1. įstatymo projekto pavadinime žodį ,,ĮSTATYMO” rašyti be tarpų tarp raidžių;

2.2. keičiamo įstatymo oficialaus paskelbimo šaltinių sąrašą išdėstyti taip: ,,(Žin., 1994, Nr. 96-1873 ; 2005, Nr. 71-2556 )“;

2.3. kadangi keičiamas tik 15 straipsnio 1 punktas, dėstant jo pakeitimą įstatymo projekto 1 straipsnio tekste reikėtų išbraukti 15 straipsnio numerį, pavadinimą ir 1 dalies nuostatas iki 1 punkto.

2.5. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnyje jokių kitų nuostatų, susijusių su įstatymo taikymu ar įgyvendinimu nenurodyta, siūlytina 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžių ,,Baigiamosios nuostatos“ rašyti ,,Įstatymo įsigaliojimas“. Be to, siūlytina 2 straipsnyje žodelį ,,nuo” braukti kaip perteklinį, nes įstatymo įsigaliojimas yra vienkartinis veiksmas.

3. Atsižvelgiant į tai, kad projekto įgyvendinimui reikėtų papildomų lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, pagal Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalį, turėtų būti gautos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvados dėl galimų lėšų šaltinių šio įstatymo nuostatoms įgyvendinti. Kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiamas Lietuvos Respublikos 2012 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

4. Atsižvelgiant į tai, kad projektu keičiamas Valstybinių šalpos išmokų įstatymas pastarąjį kartą buvo pakeistas 2011 m. gruodžio 1 d. (Žin., 2011, Nr. 155-7351 ), atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 7 dalies nuostatą.

Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis

J. Andriuškevičiūtė

I. Šambaraitė

Seimo kanceliarija» nutarimas» TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA Įstatymo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo ratifikavimo projektui

Thu Feb 23 2012 10:55:37 GMT+0200 (EET)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO DĖL EUROPOS SĄJUNGOS BEI JOS VALSTYBIŲ NARIŲ IR KORĖJOS RESPUBLIKOS LAISVOSIOS PREKYBOS SUSITARIMO RATIFIKAVIMO PROJEKTO 2012-02-22 Nr. XIP - 4069 Vilnius Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Norėtume atkreipti dėmesį, jog projektu teikiamo ratifikuoti susitarimo 10.55 straipsnyje „Geografinių nuorodų ir dizaino klastojimas“ numatyta, kad „<...> kiekviena Šalis rengiasi priimti priemones baudžiamajai atsakomybei už geografinių nuorodų ir dizaino klastojimą nustatyti.“ Atsižvelgiant į tai, mūsų nuomone, įstatymo projekto įgyvendinimui galėtų būti reikalingos atitinkamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisos, įtvirtinsiančios baudžiamosios atsakomybės priemones už geografinių nuorodų klastojimą, kaip tai numatyta minėtame projektu teikiamo ratifikuoti susitarimo straipsnyje. Tokiu atveju atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, nustatančią, kad „kartu su įstatymo projektu pateikiami kiti Seimo priimami teisės aktų projektai, pakeičiantys ar panaikinantys galiojančius teisės aktus, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą“. Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis L. Schulte-Ebbert I. Jarukaitienė

Seimo kanceliarija» nutarimas» TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo įgyvendinimo įstatymo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui

Thu Feb 23 2012 10:55:37 GMT+0200 (EET)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOJE IŠRINKTŲ EUROPOS PARLAMENTO NARIŲ STATUSO IR DARBO SĄLYGŲ ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMO

PROJEKTO

2012-02-13 Nr. XIP - 4062

Vilnius

Alternatyvių projektų Teisės departamente negauta.

Projektas iš esmės atitinka Konstituciją, galiojančius įstatymus bei juridinės technikos taisykles.

Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis

A. Ožiūnienė

L. Schulte-Ebbert

Seimo kanceliarija» nutarimas» TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA Lietuvos Respublikoje išrinktų Europos Parlamento narių statuso ir darbo sąlygų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui

Thu Feb 23 2012 10:55:37 GMT+0200 (EET)

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LIETUVOS RESPUBLIKOJE IŠRINKTŲ EUROPOS PARLAMENTO NARIŲ STATUSO IR DARBO SĄLYGŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2012-02- 13 Nr. XIP - 4061

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo įstatymo (toliau – projektas) pavadinime reikia išbraukti perteklinius žodžius ,,įstatymo pakeitimo“.

2. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „normos“ įrašytina“aktai“.

3 . Projektu (1 straipsnio 4 dalimi, 2 straipsnio 1 bei 3 dalims) siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį Lietuvos Respublikoje išrinkto Europos Parlamento nario teisių, numatytų teikiame projekte, atsiradimas ar jų turėjimas yra siejamas su Europos Parlamento nario pažymėjimo įteikimu (gavimu) ar jo turėjimu (projekto 1 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad - „Šio įstatymo nuostatos taikomos Europos Parlamento nariams nuo Lietuvos Respublikoje išrinkto Europos Parlamento nario pažymėjimo įteikimo momento <...>“; 2 straipsnio 1 dalyje – kad „Europos Parlamento nario statusą ir teises, nustatytas šiame Įstatyme, kituose Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teisės aktuose ir tarptautinėse sutartyse, patvirtina Europos Parlamento nario pažymėjimas“, o 2 straipsnio 3 dalyje – „kai asmuo gauna Lietuvos Respublioje išrinkto Europos Parlamento nario pažymėjimą, jo kadencijos laikotarpiui išduodamas Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas“). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 90 straipsnį Europos Parlamento nario pažymėjimas išduodamas per 7 dienas nuo galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos.

Pažymėtina, kad projektu nustatomos Europos Parlamento nario teisės Lietuvoje yra susijusios su jo, kaip Europos Parlamento nario, įgaliojimų įgyjimu, o šių visuomeninių santykių reglamentavimas yra ne valstybės narės, o Europos Sąjungos teisės reguliavimo dalykas. Europos Parlamento nario įgaliojimų laikas prasideda Akte dėl atstovų į Europos Parlamentą rinkimų remiantis tiesiogine visuotine rinkimų teise, pridėtame prie 1976 m. rugsėjo 20 d. Tarybos sprendimo 76/787/EAPB, EEB, Euratomas (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 25 d. ir rugsėjo 23 d. Tarybos sprendimu) bei Europos Parlamento darbo tvarkos taisyklių 4 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal minėtųjų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas Europos Parlamento nario įgaliojimų laikas (penkerių metų kadencija) prasideda po rinkimų sušauktos sesijos atidarymo (pirmojo posėdžio) dieną. Taigi, Lietuvoje išrinktas Europos Parlamento narys negali įgyti projekte numatytų teisių anksčiau, nei jis įgyja Europos Parlamento nario statusą pagal Europos Sąjungos teisę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnį Seimo narių įgaliojimų laikas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią naujai išrinktas Seimas susirenka į pirmąjį posėdį. Pažymėtina, kad LR Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime yra nurodęs, kad „ Ši konstitucinė nuostata reiškia ir tai, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių - toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti“. Pagal Seimo statuto 2 straipsnio 2 dalį „<...> Neprisiekęs Seimo narys neturi šio stauto antrajame skirsnyje nustatytų teisių, nesinaudoja šio statuto trečiajame skirsnyje numatytu veiklos aprūpinimu bei garantijomis ir negauna Seimo nario atlyginimo“.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manome, kad projekte siūlomas teisinis reguliavimas pagal kurį Lietuvos Respublikoje išrinkto Europos Parlamento nario teisių įgijimas Lietuvoje siejamas ne su jo, kaip Europos Parlamento nario, įgaliojimų įgijimo momentu, o su Europos Parlamento nario pažymėjimo įteikimu (gavimu), yra negalimas. Aptartos projekto nuostatos tobulintinos. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipnio 4 dalyje reikėtų atsisakyti antrojo sakinio, kuriame yra reglamentuojama Europos Parlamento nario kadencijos pabaiga, nes tai taip pat yra Europos Sajungos teisės reguliavimo dalykas.

4. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „ Asmeniui, nesilaikančiam „šio Įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų , Lietuvos Respublikoje išrinkto Europos Parlamento nario pažymėjimas negali būti išduodamas“. Pažymėtina, kad projekto 5 straipsnyje įvardinti ne konkretūs reikalavimai asmeniui, kurių neatitinkantis asmuo negali gauti Europos Parlamento nario pažymėjimo, o Europos Parlamento nario pareigų derinimo klausimas. Europos Parlamento nario pažymėjimo išdavimo tvarka yra nustatyta Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 90 straipsnyje: p o galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas išrinktiems kandidatams įteikia Europos Parlamento nario, išrinkto nuo Lietuvos Respublikos, pažymėjimus. Vyriausioji rinkimų komisija praneša Europos Sąjungos institucijoms apie rinkimų rezultatus ir išrinktų Europos Parlamento narių pavardes; visus ginčus dėl Europos Parlamento nario pažymėjimo neįteikimo ne vėliau kaip per 3 dienas sprendžia Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Šio teismo sprendimas įsiteisėja nuo paskelbimo. O Europos Parlamento nario pareigų derinimo klausimai, Europos Parlamento nario mandato netekimo tvarka dėl pareigų nesuderinamumo reglamentuojami Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 94 straipsnyje. Todėl teikiamame projekte pakaktų blanketinės nuorodos į Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymą dėl Europos Parlamento nario pažymėjimo bei pareigų derinimo.

5. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamo projekto paskirtis – reglamentuoti Lietuvos Respublikoje išrinkto Europos Parlamento nario statusą ir darbo sąlygas Lietuvos Respublikoje , projekto 3 straipsnio 7 punkte išbrauktini žodžiai „bei Europos Sąjungos“.

6. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Europos Parlamento nario pareigų derinimas reglamentuojamas Europos Sąjungos teisės aktais“ . Manytina, kad ši nuostata yra perteklinė, nes projekto 1 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad „Europos Parlamento nariams šio Įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso, darbo sąlygų ir kitų su jų veikla Europos Parlamente susijusių klausimų nereglamentuoja Europos Sąjungos teisės normos“ .

7. Projekto 6 straipsnyje numatyta, kad ,,Savivaldybės turi suteikti Europos Parlamento nariams tinkamai įrengtas patalpas rinkėjams priimti ir susirinkimams rengti. Savivaldybių administracijų direktorių sprendimais už tokias patalpas gali būti apmokama“. Pažymėtina, jog iš siūlomo nustatyti reguliavimo nėra aišku, kas, kam ir už kokias paslaugas turėtų apmokėti. Siūlytina tobulinti šią įstatymo projekto nuostatą. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojantį įstatymą Europos Parlamento nariams už jų darbo su rinkėjais metu savivaldybės suteiktose patalpose sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas ir pan. apmoka savivaldybė. Dabartinė Europos Parlamento narių, išrinktų 2009 metais, kadencija dar nėra pasibaigusi. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamame projekte siūloma nustatyti kitokį teisinį reglamentavimą, o taip pat į tai, kad toks reglamentavimas turėtų būti taikomas nuo jo įsigaliojimo momento, t.y. nuo projekto paskelbimo „Valstybės žiniose, svarstytina, ar nereikėtų numatyti vėlesnės aptariamos projekto nuostatos įsigaliojimo datos.

8. Siūlytina tikslinti įstatymo projekto 7 straipsnio pavadinimą, atsižvelgiant į tai, kad pagal Seimo statutą Seimo kanceliarijos paskirtis – užtikrinti Seimo veiklą. Pagal 2008 m. spalio 7 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. 2434 patvirtintus Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos nuostatus Seimo kanceliarija neteikia paslaugų – ji tik sudaro sąlygas Seimui vykdyti Konstitucijoje nustatytus įgaliojimus (vykdo atitinkamus uždavinius ir atlieka funkcijas).

9. Pagal projekto 7 straipsnio 1 dalį Europos Parlamento nariai savo funkcijoms atlikti turi teisę naudotis Seimo kanceliarijos tarnybiniais automobiliais, o apmokėjimo už naudojimąsi automobiliais tvarką nustato Seimo valdyba. Ši projekto nuostata diskutuotina dviem aspektais.

Pirma, pagal 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento sprendimą dėl Europos Parlamento narių statuto priėmimo 2005/684/EB, Euratom Europos Parlamento nariai gauna įvairių išmokų, skirtų išlaidoms, patirtoms vykdant Europos Parlamento nario įgaliojimus, kompensuoti, tame tarpe – ir išlaidoms, susijusioms su įgaliojimų vykdymu valstybėje narėje kompensuoti (pagal 2008 m. gegužės 19 d. ir birželio 9 d. Europos Parlamento biuro sprendimą 159/01 dėl Europos Parlamento narių statuto įgyvendinimo taisyklių Europos Parlamento nariams jų išlaidoms, patirtoms valstybėje narėje, yra skiriama Bendroms išlaidoms kompensuoti skirta išmoka. Pagal šio sprendimo 28 straipsnį prie iš šios išmokos dengiamų išlaidų, priskiriamos, be kita ko, ir išlaidos, susijusios su kelione į valstybę narę). Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar nustačius aptariamą teisinį reglamentavimą, už tas pačias išlaidas nebūtų kompensuota tiek iš Europos Sąjungos biudžeto, tiek ir iš Seimo kanceliarijos biudžeto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors analogiška aptariamajai projekto nuostata yra ir šiuo metu galiojančiančio įstatymo 8 straipsnyje, tačiau skirtingai nei teikiamame projekte, galiojančio įstatymo 10 straipsnyje yra nurodyta, kad „Visų su Europos Parlamento nario pareigų vykdymu susijusių kelionių <...> ir kitos išlaidos apmokamos iš Lietuvos Respublikos biudžeto tuo atveju, kai tokios išlaidos nekompensuojamos iš Europos Sąjungos biudžeto“. Aptariama projekto nuostata tobulintina.

Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2012 m. sausio 20 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-1460 patvirtintame Seimo kanceliarijos tarnybinių automobilių naudojimo tvarkos apraše nėra reglamentuojama Europos Parlamento narių teisė naudotis Seimo kanceliarijos tarnybiniais automobiliais, todėl svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vėlesnės aptariamos projekto nuostatos įsigaliojimo datos.

10. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius ,,Seimo kanceliarijos“ įrašyti žodžius ,,Lietuvos Respublikos“, t.y. rašyti šios institucijos pavadinimą taip, kaip jis rašomas visame įstatymo projekto tekste.

11. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 7 straipsnio 2 dalį Seimo valdyba turės nustatyti tvarką, pagal kurią Europos Parlamento nariai turėtų teisę naudotis Seimo kanceliarijos turima informacine-analitine medžiaga, siūlytina nustatyti vėlesnę šios nuostatos įsigaliojimo datą.

12. Projekto 8 straipsnis derintinas su Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagal kurį Europos Parlamento nariai pasibaigus kadencijai turi teisę atkurti ne tik karjeros valstybės tarnautojo statusą, bet ir įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymo nustatytai kadencijai) statusą.

13. Projekto 9 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama pareiga Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienyje teikti Europos Parlamento nariams paramą komandiruočių atitinkamoje užsienio valstybėje metu. Pažymėtina, kad iš siūlomos nuostatos nėra aišku, kokia parama turima mintyje. Kita vertus, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje pateiktas baigtinis sąrašas funkcijų, kurias vykdo Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė užsienio valstybėje, ir tarp jų tokia funkcija nėra nurodyta.

14. Dėl projekto priede nurodytų Europs Sąjungos teisės aktų:

1) atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo tvarkos įstatymo 12 ¹ straipsnio 1 dalį nuorodos į Europos Sąjungos teisės aktus pateikiamos tais atvejais, kai teisės aktu arba atskiromis jo nuostatomis derinami ir įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Europos teisės departamento prie Teiningumo ministerijos generalinio direktoriaus 2006 m. rugsėjo 25 d įsakymu Nr. 129KKK patvirtintų Europos Sajungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 4.1 punkte nurodoma, kad „ES teisės aktų nuorodos turi būti pateiktos, kai įgyvendinami ES teisės aktai turi bet kokio pobūdžio nuostatą, numatančią, kad ES valstybės narės turi juos įgyvendinti <...> arba iš tokių įgyvendinamų ES teisės aktų turinio galima nustatyti, kad tokius teisės aktus reikia suderinti ar priimti“. Pažymėtina, kad kai kurie iš projekto priede nurodomų teisės aktų jau yra įgyvendinti Rinkimų į Europos Parlamento įstatymu (Tarybos sprendimas 76/87/EAPB,EEB, Euratomas bei jį iš dalies keičiantis Tarybos sprendimas 2002/772/EB, Euratomas), o kiti (Lisabonos sutartis) yra tiesioginio taikymo teisės aktai. Tuo tarpu nei iš teikiamo projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku kokias konkrečias minėtųjų ES teisės aktų nuostatas siekiama įgyvendintinti teikiamu projektu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei projekto priede būtų nuspręsta palikti minėtuosius ES teisės aktus, pagal Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies reikalavimus, turėtų būti pateikiamos šių ES teisės aktų ir projekto nuostatų atitikties lentelės;

2) nuorodos į ES teisės aktus turi būti daromos, laikantis Rekomendacijų: įstatymo pradžioje, nurodant jo paskirtį, kartu turi būti daroma nuorodą į priedą; turėtų būti pateiktos tikslios nuorodos į ES teisės aktų paskelbimo Oficialiajame leidinyje (OL) šaltinius; jeigu ES teisės aktas buvo keistas, turi būti nurodomas paskutinis jį keitęs ES teisės aktas bei jo paskelbimo OL šaltinis; jeigu ES teisės aktas nebuvo oficialiai skelbtas lietuvių kalba, šaltinio nuoroda ne lietuvių kalba neturi būti pateikiama ir t.t.

Teisės departamento direktorius Andrius Kabišaitis

A.Ožiūnienė

I. Šambaraitė

L. Schulte-Ebbert

Seimas» pranesimas» Seime bus diskutuojama apie Viešųjų pirkimų įstatymo taikymą kultūros sektoriuje

Thu Feb 23 2012 10:50:00 GMT+0200 (EET)

2012 m. vasario 23 d. pranešimas VIR

Vasario 28 d. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas rengia diskusiją „ Viešųjų pirkimų įstatymo taikymas kultūros sektoriuje“ (I r. Konstitucijos salėje). Pradžia – 10 val.

Diskusiją surengti paskatino kultūros įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų kreipimaisi dėl viešųjų pirkimų tvarkos kultūros sektoriuje pakeitimo, kuriuose prašoma peržiūrėti Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo apimtis nevyriausybinių kultūros ir meno organizacijų mažos vertės bei meno paslaugų pirkimams.

Diskusijoje dalyvaus Seimo nariai, valdžios institucijų, kultūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Diskusija bus tiesiogiai transliuojama Seimo internetiniame tinklalapyje adresu http://www3.lrs.lt/pls/inter/w2008_home.dabarseime bei programa " Seimas - tiesiogiai " .

Norinčius dalyvauti diskusijoje prašome registruotis iki vasario 27 d. tel. (8 5) 2 39 67 15 arba el. paštu justina.paukste@lrs.lt .

Daugiau informacijos: tel. (85) 239 6715

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėjėja Justina Paukštė

Seimas» pranesimas» Seime bus diskutuojama apie Viešųjų pirkimų įstatymo taikymą kultūros sektoriuje

Thu Feb 23 2012 10:50:00 GMT+0200 (EET)

2012 m. vasario 23 d. pranešimas VIR

Vasario 28 d. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas rengia diskusiją „ Viešųjų pirkimų įstatymo taikymas kultūros sektoriuje“ (I r. Konstitucijos salėje). Pradžia – 10 val.

Diskusijoje dalyvaus Seimo nariai, valdžios institucijų, kultūros įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovai.

Diskusija bus tiesiogiai transliuojama Seimo internetiniame tinklalapyje adresu http://www3.lrs.lt/pls/inter/w2008_home.dabarseime bei programa " Seimas - tiesiogiai " .

Norinčius dalyvauti diskusijoje prašome registruotis iki vasario 27 d. tel. (8 5) 2 39 67 15 arba el. paštu justina.paukste@lrs.lt .

Daugiau informacijos: tel. (85) 239 6715

Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto padėjėja Justina Paukštė

ETD/TM» nutarimas» EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA Įstatymų projektams Reg. Nr. XIP-3447 - XIP-3458

Thu Feb 23 2012 10:45:30 GMT+0200 (EET)

	2012-02-	Nr.
	Į 2011-08-23	Nr. XIP-3447 − XIP-3458

Lietuvos Respublikos

Seimui

dėl Lietuvos respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. xip‑3447 − XIP-3458

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 7 pakeitimo įstatymo projektą (toliau − ALĮ projektas) ir kitus susijusius projektus Nr. XIP‑3447 − XIP-3458, pažymime, kad turime šių pastabų ir pasiūlymų:

1. Norėtume atkreipti dėmesį, kad aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl ALĮ projekto 2 straipsnio 3 dalies sąvokoje „bendrovė“ minimas būtent „privatus“ juridinis asmuo. Aiškinamajame rašte yra tik abstrakčiai nurodyta, kad lošimų veikla gali užsiimti ne bet kokie asmenys, o tik tie, kurie atitinka aukštus patikimumo, atsakomybės ir kitus veiklos standartus. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl viešieji kitų valstybių narių juridiniai asmenys negalėtų užsiimti minėta veikla.

2. 2011 m. kovo 24 d. Europos Komisija išleido Žaliąją knygą „Internetiniai lošimai vidaus rinkoje“ [1] . Siūlytume atsižvelgti į Komisijos rekomendaciją nustatyti platesnę internetinių lošimų apibrėžtį, pavyzdžiui: „Internetinės lošimo paslaugos − tai bet kurios paslaugos, kurios apima pinigų sumos statymą sėkmės žaidimuose, įskaitant loterijas ir lažybų sandorius, ir yra teikiamo nuotoliniu būdu elektroninėmis priemonėmis atskiru paslaugų gavėjo prašymu“. Šis apibrėžimas yra platesnis (neapsiriboja konkrečiomis žaidimų rūšimis) ir aiškesnis negu ALĮ projekto 2 straipsnio 86 punktas.

3. Atsižvelgdami į tai, kad ALĮ projekto 11 straipsnio 3 dalyje nėra nurodyta, kokių konkrečių dokumentų bus reikalaujama iš bendrovės, norinčios gauti licenciją, norėtume pakartoti, kad sąlygos gauti licenciją laikytinos ūkinės veiklos laisvės apribojimu, o remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimu, ūkinės veiklos laisvės ribojimai turėtų būti nustatomi tik įstatymu, o ne jį įgyvendinančiais teisės aktais. Atitinkamai siūlome įstatyme išvardyti, kokių dar dokumentų bus reikalaujama iš bendrovės, be informacijos apie bendrovės įsteigimą, pinigų arba turto, naudojamų bendrovės akcijoms įsigyti, gavimo (įsigijimo) šaltinį ir teisėtumą, atitiktį nepriekaištingos reputacijos kriterijams (kaip nurodyta Projekto 11 straipsnio 2 dalyje).

4. ALĮ projekto 16 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 61 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad asmenims, jaunesniems kaip 18 metų , draudžiama būti statymo punktuose , o pažeidus šią nuostatą keturis ar daugiau kartų per metus, Priežiūros tarnyba panaikina lošimų organizatoriui išduotos lošimų veiklos licencijos galiojimą. Manytume, kad reikėtų įvertinti šių įstatymo nuostatų atitiktį proporcingumo principui bei jų įgyvendinamumą.

5. Norime atkreipti dėmesį į ALĮ projekto 21 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą – lošimų veiklos leidimai išduodami tik tam tikram lošimų organizatoriui. Pažymime, kad ši nuostata neturi jokio teisinio pagrindimo.

6. ALĮ projekto 33 straipsnyje yra įtvirtintas reikalavimas salonams turėti ne mažesnį negu nustatytas įrenginių skaičių . Siūlytume įvertinti ir pagrįsti šį reikalavimą, nurodant kaip šiuo nustatytu reglamentavimu bus sumažinta neigiama lošimų įtaka vartotojams, apribotas lošėjų skaičius ar įgyvendintas kitas ALĮ projektu siekiamas tikslas. Pabrėžtina, kad Teisingumo Teismo praktika reikalauja, kad toks paslaugų teikimas ir tarpvalstybiniai apribojimai, kurie gali atsirasti dėl reglamentavimo, turi iš tiesų sumažinti lošimų galimybes ir būti nuosekliai ir sistemingai taikomi visiems paslaugų pasiūlymams toje srityje [2] .

7. Taip pat norėtume atkreipti dėmesį, kad pagal Direktyvos 98/34/EB, nustatančios informacijos apie techninius standartus ir reglamentus teikimo tvarką, Lietuvos Respublika turi informuoti Komisiją apie projektus, kurie nustato paslaugų taisykles (šiuo atveju lošimų paslaugai nustatytus reikalavimus), pagal Direktyvos 8 ir 9 straipsniuose nustatytą tvarką.

8. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalyje yra nurodyta, kad jei prie įstatymo projekto yra priedas su nuorodomis į Europos Sąjungos teisės aktus, pridedama atitikties lentelė, kurioje pateikiamas priede nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikimas pagal straipsnius. Atsižvelgdami į tai, prašome parengti Direktyvos 2005/60 ir ALĮ projekto atitikties lentelę.

Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis

R. Krasuckaitė, tel. 8 706 63 692, el. p. r.krasuckaite@etd.lt

[1] KOM(2011) 128 galutinis

[2] Byla C−67/98, Questore di Verona prieš Diego Zenatti ir byla C−243/01, Gambelli ir kt .

Seimas» pranesimas» Vasario 23 d. vyks Antikorupcijos komisijos posėdis

Thu Feb 23 2012 08:51:00 GMT+0200 (EET)

2011 m. vasario 23 d. pranešimas VIR

Vasario 23 d. įvyks Antikorupcijos komisijos posėdis (Seimo II r. 006 kab.). Pradžia - 9.00 val.

Darbotvarkė:

Dėl Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vadovų.

Komisijos pirmininkas Ligitas Kernagis

Vyriausybė» pranesimas» Kultūros ministerija skyrė finansavimą tautinių mažumų kultūrų plėtotę skatinantiems projektams 2012 metams

Thu Feb 23 2012 08:30:00 GMT+0200 (EET)

Kultūros ministerija, įgyvendindama „Tautinių mažumų integracijos į Lietuvos visuomenę, išsaugant jų tapatumą“ programą, 2011 m. gruodžio mėn. skelbė kultūros projektų, skatinančių tautinių mažumų kultūrų plėtotę, dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto lėšų konkursą 2012 metams.
Konkursui buvo teikiami projektai, skirti tautinių mažumų kultūros sklaidai Lietuvoje ir užsienyje, tautinių mažumų vaikų ir jaunimo veiklos skatinimui, tautinių mažumų kultūros paveldo ir jo kultūrinės vertės išsaugojimui, tautinių mažumų šeštadieninių-sekmadieninių mokyklų veiklai, tautinės tolerancijos ugdymui ir kovos su rasizmu bei tautine diskriminacija skatinimui bei romų tautinės mažumos integracijai ir tautinio tapatumo puoselėjimui.
Konkursui paraiškas teikė Lietuvos Respublikoje įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti ne pelno siekiantys viešieji juridiniai asmenys, veikiantys kultūros srityje. Gauta 180 paraiškų – 30 daugiau, nei 2011 metų konkursui. Daliniam projektų finansavimui iš valstybės biudžeto skirta 270 000 litų. Kultūros ministro įsakymu patvirtinta komisija atrinko 100 projektų, kuriems skirtas dalinis finansavimas. Jų sąrašą galima rasti: http://www.lrkm.lt/go.php/lit/Kulturos_ministerija_skyre_finansavima_t/2688

Seimas» pranesimas» Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno A. Butkevičiaus pranešimas: savivaldybės turi pačios spręsti apie mokyklų būtinumą

Thu Feb 23 2012 08:15:00 GMT+0200 (EET)

2012 m. vasario 23 d. pranešimas VIR

Dėl kaimo mokyklų naikinimo vis labiau kritikuojama švietimo reforma, kuri ne tik sužlugdys ugdymą kaimuose, bet dar labiau paskatins emigraciją. Vaikų skaičius Lietuvoje mažėja. Regionuose sparčiai mažėja ir mokinių skaičius. Švietimo ir mokslo įstatymas, vienodai taikomas mokykloms didžiuosiuose miestuose ir mokykloms, esančioms rajono vietovėse, jau nebeatitinka realybės.

Seimo LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius ruošia Švietimo ir mokslo įstatymo pataisas, kurios leistų pačioms savivaldybėms lanksčiau spręsti mokyklų būtinumo klausimą, ypač kaimo vietovėse.

„Reikia stengtis, kad mokykla kaimo vietovėse išliktų, nes tai yra vienas iš svarbiausių švietėjiškų objektų. Kai uždaroma mokykla, kultūrinis ir švietėjiškas gyvenimas toje gyvenvietėje stipriai apmiršta“, - įsitikinęs A.Butkevičius.

Mokyklų nepalankus ir įvedamas paralelinių klasių normatyvas. Socialdemokratų nuomone, pagal šiuo metu galiojančius įstatymus mokyklos bus priverstos užsidaryti, nes reikalavimai keliami dirbtinai, neatsižvelgiant į bendruomenės, tėvų, mokytojų pageidavimus.

Švietimo srityje susikaupusias problemas dar labiau išryškino mokinio krepšelio sistema, kuri itin skaudžiai atsiliepė kaimo mokykloms. Socialdemokratų įsitikinimu, mokinių krepšelio skirstymui tarp mokyklų, ypač rajono savivaldybėse, turėtų būti suteikta lankstesnė ir didesnė teisė rajonų taryboms.

„Tikslas turi būti keliamas ne kaip mokykloms siekti didesnio pelno, stengiantis pritraukti kuo didesnį moksleivių skaičių į tą mokyklą, bet kaip išsaugoti ir esančias mažesnes mokyklas. Ypač turime galvoti apie pradinukus. Jiems mokykla turi būti kuo arčiau namų“, – sako socialdemokratų vadovas.

Socialdemokratai tikisi, kad daugelį švietimo problemų pavyks aptarti šių metų vasario 25 d. Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Kuriuo keliu eina švietimo reforma?“, kurioje užsiregistravo dalyvauti per 300 pedagogų iš daugelio Lietuvos mokyklų.

Seimo LSDP frakcijos informacija

Atstovė spaudai Auksė Kontrimienė,

Tel. 865292009

Seimas» pranesimas» Socialinių reikalų ir darbo komitetas aptarė Socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimą

Wed Feb 22 2012 17:03:00 GMT+0200 (EET)

2012 m. vasario 22 d. pranešimas VIR

Vasario 22 d. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atstovais aptarė šiais metais numatomus atlikti veiklos auditus neįgalumo , darbingumo ir specialiųjų poreikių nustatymo bei vaiko teisių apsaugos srityse. Šios sritys pasirinktos neatsitiktinai – šių metų devizas: priartinti paslaugas kuo arčiau žmogaus. Komiteto nariai Valstybės kontrolės atstovams išsakė pastebėjimus, nuomones ir komentarus, į ką vertėtų atkreipti dėmesį atliekant minėtų sričių auditą. Abu auditai turėtų būti atlikti 2012 m. I – IV ketv .

Komitetas, vykdydamas parlamentinę kontrolę, antrą kartą aptarė Socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimo eigą ( pirmą kartą šis klausimas komitete buvo svarstytas 2011 m. balandžio 27 d. ). Posėdyje dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Socialinės globos įstaigų administravimo tarnybos ir Socialinių paslaugų priežiūros departamento (įstaigų prie ministerijos) bei Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai.

2010 m. liepos 1 d. panaikinus apskritis, apskričių įsteigtos socialinės globos įstaigos buvo perduotos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir savivaldybėms. Ministerijos atstovai pristatė 45 valstybinių socialinės globos įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas ji vykdo nuo 2010 m. liepos 1 d., situaciją ir perspektyvas. Tai 3 respublikinės specialiosios socialinės globos įstaigos, 28 regioninės socialinės globos paslaugų įstaigos, 7 vaikų globos įstaigos bei 7 gestų kalbos vertėjų centrai ir kitos įtaigos. Laukiančiųjų eilėje patekti į neįgaliųjų globos įstaigas ir specialiuosius globos namus skaičius sumažėjo beveik 3 kartus. Stacionarios socialinės globos įstaigos suaugusiems asmenims su negalia, stacionarios globos įstaigos vaikams ir jaunimui su negalia, taip pat specialieji namai, specialistų nuomone, turėtų išlikti valstybinėmis socialinės globos įstaigomis tol, kol savivaldybės neteiks bendruomenėje paslaugų neįgaliesiems pilna apimtimi. Ministerija supažindino su 2011 m. atliktais darbais, optimizuojant neįgaliųjų globos įstaigų ir specialiųjų globos namų veiklą, ir 2012 m. numatomais atlikti darbais, taip pat įvardijo iššūkius, problemas ir perspektyvas.

Komiteto nariams kilo klausimų dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vykdomų dviejų funkcijų - socialinių paslaugų politikos formavimo ir valstybinių socialinės globos įstaigų administravimo - suderinamumo; dėl globos ir slaugos paslaugų sistemų ir finansavimo derinimo su Sveikatos apsaugos ministerija; dėl pasirengimo licencijuoti globos įstaigas (ar tinkamai pasirengta, ar vyks laiku, ar visos valstybinės socialinės globos įstaigos licencijas gautų); dėl informacijos apie privačias socialinės globos įstaigas kaupimo; dėl visų socialinės globos įstaigų veiklos priežiūros sistemos veikimo efektyvumo.

Komitetas nusprendė tolesnę Socialinių paslaugų įstatymo įgyvendinimo eigą aptarti birželio mėn.

Daugiau informacijos:

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas

Tel. (85) 239 6822

Vyriausybė» pranesimas» Vidaus reikalų ministerija plėtoja kibernetinio saugumo koordinavimo sistemą

Wed Feb 22 2012 17:00:00 GMT+0200 (EET)

Siekiant stiprinti kibernetinio saugumo pajėgumus, rytoj, vasario 23 d., Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) organizuojamas tarpinstitucinės Elektroninės informacijos saugos koordinavimo komisijos (EIS KK) posėdis. Jo metu valstybės institucijų atstovai aptars šiuo metu itin aktualius kibernetinio saugumo klausimus, taip pat priemones, kurių būtina imtis siekiant apsisaugoti nuo kibernetinių atakų.

Posėdžiui pirmininkaus elektroninės informacijos saugos koordinavimo komisijos pirmininkas - vidaus reikalų viceministras Gintaras Steponas Vyšniauskas, su kibernetine sauga susijusius klausimus pristatys Vidaus reikalų ministerijos, Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai. Atsižvelgiant į kibernetinės saugos aktualumą šiuo metu, posėdyje taip pat kviečiami dalyvauti Prezidento kanceliarijos, Seimo kanceliarijos, Užsienio reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento ir Vyriausybinių ryšių centro atstovai.

EIS KK posėdžio metu bus pristatyta Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengta Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros 2011–2019 metais programos nuostatų įgyvendinimo ataskaita, aptartas valstybės informacinių išteklių atitikties elektroninės informacijos saugos reikalavimams stebėsenos sistemos nuostatų projektas.

Posėdžio metu taip pat bus nagrinėjami Krašto apsaugos ministerijos pasiūlymai dėl būtinų priimti sprendimų, galinčių padėti užtikrinti elektroninės informacijos saugą valstybės institucijose ir įstaigose. Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai pristatys kibernetinių atakų prieš Lietuvos institucijas apžvalgą, taip pat 2012 m. įvykusių atakų prieš Lietuvos banką ir kitus subjektus ataskaitą.

VRM yra elektroninės informacijos saugos sritį koordinuojanti institucija. Ji parengė ir koordinuoja Elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) plėtros 2011–2019 metais programą, Vyriausybės patvirtintą 2011 m. birželį. Pagrindinis programos tikslas yra sudaryti prielaidas kibernetinio saugumo plėtojimui Lietuvoje, tarp atsakingoms institucijoms iškeltų uždavinių – suformuoti grėsmių ir pažeidžiamumų kibernetinėje erdvėje valdymo sistemą, sukurti elektroninės informacijos saugos sistemą, stiprinti teisinę bazę, reikalingą efektyviam reagavimui į saugumo incidentus elektroninių ryšių tinkluose, dalyvauti NATO kibernetinės gynybos tobulinimo centro veikloje, tarptautinėse kibernetinės gynybos pratybose, tobulinti kovos su nusikalstamomis veikomis kibernetinėje erdvėje sistemą.