Šiandien pasaulyje kalbant apie socialinę, ekonominę, gerbūvio ar vartojimo plėtrą pabrėžiama, kad šie augimo veiksniai neturi kenkti aplinkos ekosistemomis, o žmogaus veiksmai negriaudami unikalios bioįvairovės turi sudaryti sąlygas darniam vystymuisi. Kitaip tariant – tvarus vystymasis suvokiamas kaip esminių civilizacijos procesų, kurie gali padėti išlaikyti gamtinio paveldo išskirtinumą ir ekosistemos gyvavimą, įsisąmoninimas.
Nuolat akcentuojama pasaulinio klimato atšilimo problema neišvengiamai susijusi su urbanizacijos procesu, kadangi šiuolaikiniai miestai ekologijos prasme yra vieni didžiausių aplinkos teršėjų – deja, tarša dažniausiai klaidingai suvokiama tik kaip automobilių išmetamųjų dujų kiekis atmosferoje ar didžiųjų fabrikų skleidžiami nuodingųjų dujų debesys.
Tyrimai rodo, kad šiuolaikiniai miestai yra pagrindiniai pirminės energijos, elektros energijos ir geriamojo vandens vartotojai, kurių buitinės atliekos sudaro kone pusę visų kietųjų atliekų. Įvertinus kritinį industrializuotos plėtros poveikį šiandien atsigręžiama į naujus tvaraus vystymosi strateginius projektus, kuriuose pirmenybė teikiama socialiai atsakingai statybai, kitaip vadinamai „žaliąją“ arba „ekologiška statyba“. Ekologiška statyba neturėtų būti vadinama vien dėl natūralių ar vietinių žaliavų naudojimo statybos procese,- ekologiška statyba prasideda nuo ekologiškų statybinių medžiagų gaminimo, tinkamo jų pristatymo, statyboje dalyvaujančios technikos, dirbančių žmonių sąmoningumo, statybų eigos ir baigiasi įgyvendinto projekto ekologiškos eksploatacijos ir atliekų utilizacijos galimybių įvertinimu. Tai tokia statyba, kurioje laikomasi atitinkamų normų bei standartų kiekviename iš aukščiau išvardintų jos etapų.
Egzistuoja tiek savanoriškos ekologiškos statybos sertifikavimo sistemos, tiek tarptautinės sistemos, tokios kaip BREEAM ir LEED. Ekologiška statyba šių sertifikatų dėka vertinama pagal griežtai apibrėžtus kriterijus, o juos susumavus nustatomas gaunamo sertifikato laipsnis. Pastatui suteiktas ekologiškas sertifikatas garantuoja, kad tokia ekologiška statyba yra patogesnė, naudoja mažiau resursų ir tokiu būdu skatindama verslą ugdo atsakingą visuomenės požiūrį.
Ekologinis miestų vystymasis nėra vien valstybės politikos rūpestis. Daugelis sąmoningų piliečių, projektuodami ar ketindami įsigyti nuosavus būstus vis dažniau susimąsto apie aplinkai „draugiškesnių“, saugesnių ir gamtines zonas atitinkančių medžiagų, energijos panaudojimo ar atliekų šalinimo galimybes. Dėl šios priežasties nuosavų namų statyba tampa iš dalies ekologiška statyba – naudojamos natūralios tai gamtinei zonai būdingos medžiagos (medis, molis, smėlis, šiaudai, linas), dažnai tokio namo statybos sąnaudos lyginant su išlaidomis tradicinėm medžiagom yra mažesnės, o jo statyba vyksta sparčiau. Ekologiška statyba suprantama ir kaip tinkamos uždaros energetinės sistemos sukūrimas, dėl ko tokioje statyboje stengiamasi tinkamai išnaudoti natūralios energijos ir landšafto ypatumus, sukurti buferines zonas ir t.t.
Ekologiškoje statyboje dažnai naudojamas šilumos akumuliacijos principas – dienos metu sukaupta šiluma naktį palaiko viduje reikiamą temperatūrą. Tokių namų statyboje naudojami ne naujų technologijų dėka sukurtos modernios statybinės medžiagos, o panaudojamos vietinės medžiagos, pvz. šiaudai, mažinantys klimato kaitą.
Derėtų prisiminti, kad svarbu ne tik ekologiškų medžiagų naudojimas statybose, bet ir tai, jog tokios medžiagos, panaudotos statybų metu, neišskiria aplinkai pavojingų medžiagų. Šiaudai, naudojami namo sienų statyboje, yra patvari, tinkama statybinė medžiaga, tačiau jei ši medžiaga vertinama kaip šalutinis žemės ūkio produktas ir sunaikinama, deginimo ar kitos utilizacijos metu į aplinką išsiskiriama daug nuodingų medžiagų.
Akivaizdu, kad ekologiška statyba suprantama kaip tvaraus vystymosi sistemos dalis, kurioje plėtra organizuojama sąmoningai panaudojant natūralios energijos dėka gaunamas statybines medžiagas, bei kurios eksploatacija įgyvendinama pasiteikiant natūralią gamtinę energiją. Ekologijos ir technologijos dermė, atliekų tvarkymas, alternatyvi energetika, visos šios sąvokos neatsiejamos nuo tausojančios gamtą ir sveiką gyvenimo būdą atspindinčios šiuolaikinės ekologiškos statybos.