Šiais laikais gerai veikianti ERP sistema yra tarsi pagrindas kiekvienos didesnės įmonės sklandžiam darbui užtikrinti. Tačiau kadaise buvo gyvenama be kompiuterizuoto duomenų saugojimo ir sisteminimo. Visa tai darydavo žmonės, ir tik bėgant metams buvo ištobulintos technologijos ir žmogaus skaičiavimai pakeisti mašinų skaičiavimais.
Viena sistema vietoje daugybės žmonių
Pagalvojus, ką nudirba ERP sistema už žmogų, tiesiog galva ima suktis. Absoliučiai visus skaičiavimus, visas apskaitas, statistinius duomenis, visa tai padaro sistemos. Kuo didesnė įmonė, tuo daugiau duomenų reikia surinkti, suskaičiuoti ir įvertinti, ir tą padaryti be kompiuterizuotų sistemų būtų labai sudėtinga, ir netgi nuostolinga, nes žmonės turėtų dirbti labai daug.
Kompiuterio atsiradimas karo metu
Jeigu pažvelgtume į kompiuterio atsiradimo pradžią, pamatytume, kad jis irgi atsirado būtent dėl poreikio milžinišką duomenų kiekį valdyti sistemų metu. Antrojo pasaulinio karo metu Alanas Turningas atrado mašiną Enigma, kuri padėjo iškoduoti radijo bangų pagaunamus vokiečių užšifruotus signalus. Jis su matematikų komanda dirbo ilgai ir juo mažai kas tikėjo. Tačiau žmogiškoms galioms, žmonėms patiems susisteminti tiek daug informacijos ir numatyti, ką galėjo reikšti siunčiami pranešimai, būtų buvę neįmanoma, būtų trukę daugybės žmonių gyvenimus. Tačiau mašinos išradimas padėjo greitai, gal per pusvalandį, iššifruoti pranešimus. Tai lėmė amerikiečių persvarą kare. Kaip ir daug kitų mūsų dabar naudojamų ir ištobulintų dalykų, šis išradimas buvo padarytas dėl karo. Karas nusinešė labai daug dalykų, tačiau ir lėmė didžiausią technologinį progresą ir išradimų pagausėjimą. Tad įvairias duomenis valdančias bei analizuojančias sistemas dabar turime būtent dėl to. Versle taip pat reikia turėti tokių sistemų, nes tai neapsakomai padidina našumą ir darbo efektyvumą.
Žmogaus indėlis valdant sistemas
Žinoma, pirmosios sistemos klysdavo ir žmonėms būdavo sunku viskuo pasitikėti. Paleidžiant NASAI pirmuosius žmones į kosmosą ir į Mėnulį, prieš tai būdavo atliekamos simuliacijos. Skaičiavimus dėl skrydžio darydavo ir kompiuteriai, ir žmonės. Ne visada būdavo pasitikima kompiuteriais, juolab, kad testuojant raketas ir galimas skrydžio technikas, skaičiavimai nepasitvirtindavo ir simuliacijos suduždavo. Tai įrodo, kad žmogaus indėlis labai svarbus. Tačiau dabartinės technologijos jau yra labai jautrios, jos atlieka viską atsižvelgdamos į tiek daug faktorių, į kiek kartais ir žmogus nebūtinai sureaguotų. Tai yra nuostabūs pažangos pasiekimai, kuriuos mes galime pritaikyti ne tokiuose svarbiuose istoriniuose įvykiuose, o savo kasdieninėje veikloje ir versle.